Dvyliktoji Vilniaus knygų mugė pateisino lūkesčius – kokybe nenusileido ankstesnėms.
Iškilmingoje mugės atidarymo ceremonijoje garbūs svečiai ir aukšti valdžios pareigūnai pasidžiaugė, kad, nepaisant sunkmečio, mažesnės leidybos apimčių ir menkesnio finansavimo bibliotekoms, šiemet pavyko skirti daugiau lėšų svarbiausiam literatūros pasaulio metų renginiui, į kurį susibūrė gausus būrys autorių, leidėjų ir skaitytojų.
„Šiemet esame dar neturtingesni, nors knygoms įsigyti skyrėme kiek daugiau lėšų nei pernai, todėl galiu lengvesne širdimi kreiptis į jus“, – atidarymo iškilmėse kalbėjo kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
„Tai tarsi rašytojų, leidėjų ir skaitytojų atlaidai“, – apie Vilniaus knygų mugės svarbą sakė viena organizatorių, leidyklos „Apostrofa“ vadovė Giedrė Kadžiulytė. Ji palygino knygų mugę su naujaisiais metais, kai literatūros mėgėjai ir rašytojai ją laiko savotišku atskaitos tašku, apžvelgiančiu praeities patirtį ir nubrėžiančiu ateities gaires.
„Tai proga leidykloms ir rašytojams pasitikrinti, ar einama tinkama linkme“, – sakė G. Kadžiulytė, pabrėždama, kad mugę gausiai lankantys skaitytojai rodo, jog knyga yra reikalinga ir šiame technologijų amžiuje dar greitai neišnyks.
Didžiausias dėmesys šiemet skirtas Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo 100-osioms gimimo metinėms ir jo kūrybai. Ta proga į Lietuvą spacialiai atvyko asmeniškai rašytoją pažinojęs poetas ir publicistas Tomas Venclova.
Ryškiausiomis pastarųjų dienų žvaigždėmis išlieka Londone gyvenantys trijų bestselerių autorius Andrius Užkalnis ir prieš dvejus metus didžiulių skaitytojų simpatijų ir pripažinimo sulaukusi istorinio romano „Silva Rerum“ autorė Kristina Sabaliauskaitė.
Metų atradimu šioje mugėje laikoma Londone gyvenanti lietuvė Gabija Grušaitė, debiutavusi su romanu „Neišsipildymas“.
Vilniaus parodų rūmuose „Litexpo“ šiemet speciali programa skirta ne vien mažiesiems skaitytojams. Čia veikė kūrybinės dirbtuvės „Tu gali sukurti knygą“, kuriose lankytojai mokėsi knygų įrišimo meno, Brailio rašto, kaligrafijos bei kūrė iliustracijas.
Kita naujovė – Knygos kino salė, kurioje demonstruoti dokumentiniai filmai apie įžymius kūrėjus ir meninės garsių romanų ekranizacijos.
„Po mugės autoriai jaučiasi gerokai tvirčiau ir leidyklos drąsiau imasi iniciatyvos, nes mato, kad knygos yra laukiamos“, – pasakojo G. Kadžiulytė.
