Kaune vykusioje laikinosios sostinės ir Marijampolės regionų menininkų konferencijoje buvo teigiama, kad laikinoji sostinė vis labiau provincialėja, o menininkai bėga į Vilnių.
Anot Kauno kamerinio teatro vadovo Stanislovo Rubinovo, Kaunas provincialėja kiekvieną dieną ir vis didesniu pagreičiu.
„Šiа diagnozę būtina garsiai įvardyti. Pirmiausia bėga kūrybinis jaunimas. Ne vien jaunimas. Ima trūkti ir vyresnio amžiaus menininkų. Beveik nėra kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus. Jo meniniai interesai realizuojami Vilniuje, o Kaune – ne“, – kalbėjo S. Rubinovas.
Kamerinio teatro vadovas guodėsi, kad miesto teatruose jau trūksta jaunų aktorių, nes čia neturi ką veikti. Kaunui provincialėjant, ima trūkti ir intelektualių žiūrovų. Anot S. Rubinovo, žmonės ima reaguoti į juokelius „žemiau juosmens“. Neintelektualus žiūrovas ima traukti teatrus, jų repertuarus žemyn. Mat teatrai priversti orientuotis į žemesnį meninio suvokimo lygį.
Skulptorius Robertas Antinis teigė, kad miesto valdžia turėtų saugoti ne tik nykstantį senąjį kultūros paveldą, bet ir šiais laikais pastatytas skulptūras bei skverus. R.Antinis piktinosi, kad savivaldybė vis tiems patiems keliems autoriams dalina memorialinių lentų užsakymus.
„Miestas tampa neįdomus. Nėra įvairovės. Net Paryžiuje atminimo lentelės kuklesnės, bet nestandartinės. Galima rasti įvairių formų, kaip paženklinti pasižymėjusių žmonių vietas“, – rūpinosi R. Antinis.
Anot jo, net vieta Laisvės alėjoje, kur pastatyta skulptoriaus Romo Kvinto sukurta Danieliaus Dolskio skulptūra, pasirinkta netinkamai. Kūrinys atsidūrė blogai parinktame, meno poveikį silpninančiame kontekste.
Poetui Petrui Palilioniui atrodė, kad net poetas Bernardas Brazdžionis prastai pagerbtas. „Kokia čia skulptūra? Atsiprašant, ant kanalizacijos vamzdžio galva užmauta“, – stebėjosi P. Palilionis.
Daugelis menininkų tradiciškai piktinosi, kad šalies ir Kauno valdžia menams skiria per mažai pinigų. Tačiau tokiu valdžios požiūriu piktinosi ir Kauno savivaldybės atstovė, Kultūros skyriaus vyresnioji specialistė poetė Erika Drungytė. Anot E. Drungytės, miesto taryboje sprendimus priimantys politikai tokie „išmintingi“, kad net „nusigrybauja“.
E. Drungytė nepaaiškino, kad tarybos sprendimų projektus, susijusius su kultūra, rengia ne kas kitas, o Kultūros skyriaus, kuriame pati dirba, specialistai. Poetė kalbėjo abstrakčiau. „Tame žemųjų sluoksnių kontekste, besigrumdydami prie lovelio, prarandame bet kokiа kultūrа ir jos vizijа“, – apgailestavo E. Drungytė.
Kultūros kongreso prezidentas filosofas Krescencijus Stoškus aiškino, kad galbūt ateityje kongresas turės savo padalinius rajonų savivaldybėse ir mokyklose. Kad geriau galėtų atstovauti meno žmonėms.
Jis teigė, kad dabartinė valstybės kultūros politika tiesiogiai priklauso nuo kultūros ministrų charakterių, ir išreiškė viltį, jog valstybės kultūros politika taps aiškesnė 2009 metais, kai balandį vyks 4-asis Kultūros kongresas.
Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius situaciją komentuoja taip: „Manau, ne tiek pinigų trūksta, kiek valstybinio požiūrio. Jei bus kitoks požiūris į kultūrа, bus suprasta jos reikšmė, ir pinigų bus daugiau. Mėgstama kalbėti, kad kultūros rėmimas tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonomikos. Esа šalies ekonomika dar ne itin stipri. Bet pasaulinė praktika rodo, kad jei kultūrai skiriama daugiau lėšų, tai ir ekonomika greičiau auga. Matyt, logikos dėsnis yra visai kitoks, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.“
