• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jono Meko fondas neseniai anglų kalba išleido knygą „Illegal Living:  80 Wooster Street and the Evolution of SoHo“. „Illegal Living“ („Nelegalus gyvenimas“) - tai Niujorko SoHo rajono, Wooster g. 80 esančio pastato istorija, kuria atskleidžiamas Fluxnamių kooperatyvų – pirmosios pasaulyje kūrybinės industrijos – atsiradimas ir raida. Pirmąjį kooperatyvą Fluxhouse Coop II įkūrė lietuvis Jurgis Mačiūnas, pasaulyje bei Lietuvoje žinomas kaip SoHo rajono ir Fluxus meno judėjimo iniciatorius.

REKLAMA
REKLAMA

Prieš antradienį, birželio 8 d., „Fluxus Ministerijoje“ vyksiantį knygos pristatymą Ramūnas Čičelis kalbasi su autoriais Roz Bernstein ir Shael Shapiro.

REKLAMA

- Pirmąjį klausimą norėčiau užduoti Jums, gerbiamas Shaeli. Esate buvęs Jurgio Mačiūno kolega. Prisiminkite bendravimą su mūsų tautiečiu. Galbūt esama kokių nors niekam dar nežinomų įvykių, detalių?

Shael Shapiro: Jurgis buvo labai ypatingas žmogus dėl savo mąstymo ir veiklos būdo. Jis viską norėjo daryti tik taip, kaip pats suprato. Beveik niekada neklausdavo patarimų. Jurgis daugybei žmonių SoHo rajone atvėrė naujų galimybių gyventi ir kurti. Padėjo ir pinigais, ir kitokiu palaikymu.

REKLAMA
REKLAMA

Roz Bernstein: Tik norėčiau pridėti, kad ne visi suprato Jurgio idėjas ir užmojus. Kai kurie suvokė Jurgio darbų reikšmes tik po dešimtmečių.

Sh. Sh.: Aišku, buvo daug konfliktų dėl pastatų. Virė aistros ir kova. Kai kurie menininkai nutraukė santykius su Jurgiu, tiesiog juo pasinaudoję. Nepaisydamas to, manau, kad daugiau žmonių Jurgį palaikė nei nekentė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Galbūt bet kuri revoliucinga nauja idėja turi sutikti pasipriešinimą?

Sh. Sh.: Nevisiškai sutikčiau su šia mintimi. Juk kiekvienas, kuris buvo įsitraukęs į SoHo kūrimą, bent iš dalies palaikė šį sumanymą. Suprantama, jei kas nors būtų nuėjęs pas Niujorko teisingumo ministrą ir paklausęs, ar galima kurti SoHo kūrybinę industriją, būtų sulaukęs neigiamo atsakymo. Daugiau konfliktų buvo ne dėl paties sumanymo, o dėl jo įgyvendinimo. Tačiau idėja buvo tokia gera ir stipri, kad Jurgiui sutrukdyti negalėjo niekas.

REKLAMA

R. B.: Buvo ir SoHo rajono legalizavimo procesas, kai tai, kas padaryta, reikėjo priderinti prie įstatymų ir taisyklių. Jurgiui visa tai nerūpėjo.

Sh. Sh.: Jurgis žinojo apie teisinius reikalavimus, tačiau nesuko dėl to sau galvos, nesusitiko su Miesto planavimo komisija. Jurgis buvo anarchistas. Tik vėliau, jau mirus Mačiūnui, lobizmo pagalba pavyko legalizuoti SoHo.

REKLAMA

- Jūsų knygoje nuosekliai pasakojama Wooster g. 80 pastato Soho rajone istorija nuo XVIII amžiaus. Ar pačioje pastato raidoje nebuvo užprogramuota, kad jis taps menininkų gyvenimo ir darbo vieta?

R. B.: Manau, kad 1960-ieji buvo šio pastato aukso amžius, nes nustota jį naudoti kaip pramoninės paskirties statinį. Įdomiausia yra tai, kad net prieš SoHo įkūrimą žmonės čia gyveno, o tai reiškia, kad ir menininkų gyvenimas čia buvo legalus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sh. Sh.: Jei kalbėtume apie pastato paskirties ypatumus, tai tektų pripažinti, kad menininkų kūrybinė industrija čia įsikūrė ne dėl to, kad pastatas kuo nors ypatingas, o dėl to, kad tinkamai susiklostė aplinkybės ir atsirado tokia galimybė. Žmonės man sako: tu sumanus, nes SoHo įsikūrei nuo pat Jurgio Mačiūno laikų. Aš atsakau, kad nesu sumanus, tiesiog esu laimingas. Jei būčiau sumanus, tuomet dar Jurgiui esant gyvam, būčiau nusipirkęs kokius penkis pastatus, o po kelių dešimtmečių – pardavęs juos. Tuo metu niekas neturėjo didelių planų keisti SoHo. Gal tik Jurgis... O mums tereikėjo kur nors patogiai įsikurti ir dirbti.

REKLAMA

- Ar įmanoma pakartoti SoHo fenomeną kituose pasaulio miestuose?

Sh. Sh.: Kituose miestuose – taip. Bet ne Niujorke, nes ekonominė padėtis nėra tinkama tam. Jauni menininkai Niujorke dabar jau neišgali nusipirkti patalpų. Tačiau kitur galimybė yra. Net ir Vilniuje, kur gausu pramoninių apleistų pastatų. Daugelis kitų pasaulio sostinių jau pakartojo ar kartoja šiuo metu SoHo sėkmę. Kai kur net Vyriausybės ar savivaldybės palaiko tokias iniciatyvas. Tai vyko, vyksta ir turbūt tebevyks.

REKLAMA

- Ką manote apie Vilniaus planus tapti XXI amžiaus Fluxus sostine?

R. B.: Manau, tai drąsu ir ambicinga. Dėl savo geopolitinės padėties turite didelį potencialą. Tik jauni žmonės gali padėtį realizuoti tokį sumanymą.

Sh. Sh.: Fluxus pradėjo lietuviai, todėl šio meno judėjimo sostinė ir turėtų būti Lietuvoje. Turite puikią Fluxus kolekciją Vilniuje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Kodėl lietuviams turėtų būti įdomi Jūsų knyga?

Sh. Sh.: Ši knyga nėra tradicinis pasakojimas apie Fluxus. Daugybėje atsiminimų, dokumentinių knygų prisimenami Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas. Mūsų knyga – kitokia. Ji yra lyg vadovėlis, kurį perskaičius, galima sėkmingai kurti kūrybinę industriją ir suprasti, kaip tai daroma, kaip kažkas tai padarė.

REKLAMA

Vilniuje – galimybė prisiliesti prie lietuvių kurtos Niujorko SoHo istorijos

2010 m. birželio 8 d.., antradienį, 18 val., „Fluxus Ministerijoje“ Vilniuje bus pristatyta šį mėnesį Jono Meko fondo išleista autorių Roz Bernstein ir Shael Shapiro knyga anglų kalba „Illigal Living:  80 Wooster Street and the Evolution of SoHo“.

REKLAMA

„Illegal Living“ („Nelegalus gyvenimas“) - tai Niujorko SoHo rajono, Wooster g. 80 esančio pastato istorija, kuria atskleidžiamas Fluxnamių kooperatyvų – pirmosios pasaulyje kūrybinės industrijos – atsiradimas ir raida. Pirmąjį kooperatyvą Fluxhouse Coop II įkūrė lietuvis Jurgis Mačiūnas, pasaulyje bei Lietuvoje žinomas kaip SoHo rajono ir Fluxus meno judėjimo iniciatorius.

REKLAMA
REKLAMA

Knygoje gausu archyvinės medžiagos, išsamių pokalbių, architektūrinių tyrimų, prisiminimų, atskleidžiančių sudėtingas SoHo kūrimo aplinkybes, teisines kliūtis, kurias Jurgis Mačiūnas ir jo bendraminčiai turėjo įveikti kasdien. Su Wooster g. 80 pastatu susiję daugiau nei šimtas pasaulinės reikšmės menininkų: Trisha Brown, Richard Foreman, Allen Ginsberg, Philip Glass, John Lennon, Hermann Nitsch, Yoko Ono, Nam June Paik, Andy Warhol ir kt.

„Illegal Living“ yra žvilgsnis į SoHo iš vidaus, nes patys autoriai – Roz Bernstein ir Shael Shapiro yra Niujorko SoHo gyventojai.

Roz Bernstein yra Niujorko universiteto Baruch koledžo žurnalistikos ir kūrybinio rašymo profesorė. Taip pat ji dėsto kūrybinį rašymą Žurnalistikos mokykloje CUNY. Jos knyga „Boardwalk Stories“ išleista 2009 metais.

Shael Shapiro yra architektas, dirbęs kartu su J. Mačiūnu, gyvenęs pirmajame kooperatyve Wooster 80, loftų pastatus pritaikantis gyvenamosioms reikmėms. Sh. Shapiro buvo PS1 menininkų studijos ir muziejaus Niujorke, Queense, atidaryto 1976 m., architektas.

Knygos pristatymas „Fluxus Ministerijoje“ žymi prekybos šia knyga Lietuvos knygynuose pradžią. Iki šių metų pabaigos JMF planuoja knygą išversti ir į lietuvių kalbą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų