Kovo 21 d. Klaipėdos dailės parodų rūmuose atidarytoje tarptautinio projekto „Jaunieji Europos kūrėjai“ parodoje ryškėja naujos šiuolaikinio meno tendencijos – sentimentalus, romantiškas atsigręžimas į gamtą, nostalgija praeičiai, žmogiškųjų vertybių paieškos.
„Jauniausia Europos menininkų karta – tai naujojo rojaus ieškotojai. Jų kūryba – dvasinė reakcija į šiuolaikinio pasaulio dehumanizaciją ir gyvenimo tempą. Cituodami jau egzistuojančius dalykus ir reiškinius jie savaip perrašinėja istoriją, palikdami atvirą ateities klausimą“, – apibendrina ekspoziciją menotyrininkė ir Lietuvos meno kuratorė Goda Giedraitytė.
Klaipėdiečiai – vieni stipriausių
Per visus Klaipėdos dailės parodų rūmus eksponuojamoje projekto parodoje demonstruojama 60 menininkų iš Prancūzijos, Austrijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir Lietuvai atstovaujančių klaipėdiečių bei šiauliečių kūryba.
Tarptautinis projektas „Jaunieji Europos kūrėjai“ prasidėjo prieš penkiasdešimt metų Prancūzijos mieste Montruže (Montrouge). Kasmetinės Montružo jaunųjų kūrėjų parodos šiandien išaugo į jungtinę keliaujančią Europos šalių šiuolaikinio meno bienalę. Jaunųjų kūrėjų dalyvavimas šiame projekte vertinamas kaip prestižinio debiuto galimybė meno rinkoje. Lietuva, pristatydama šių dienų Klaipėdos meno kūrėjus, į projektą įsijungė 2005 metais.
Svečias iš Montružo, „Jaunųjų Europos kūrėjų“ projekto kuratorius Andrea Ponsini, pristatydamas šiųmetinę bienalės ekspoziciją, pastebėjo, jog didėjant jaunųjų talentų konkurencijai kiekvienais metais auga ir parodos meninis lygis. Lietuvos jaunųjų menininkų kūrybos ekspozicija, pasak svečio, – viena stipriausių.
Juodas taškas baltame
Šiais metais „Jaunųjų Europos kūrėjų“ parodoje dalyvauja klaipėdiečiai Alisa Mikulėnaitė, Arvydas Žičkus, Augustinas Našlėnas, Edmindas Lukminas, Kristina Zdanevičiūtė, Nidas Arkušauskas, Vladas Balsys bei dvi menininkės iš Šiaulių – Jurga Sutkutė ir Žaneta Jasaitytė. Dauguma autorių yra Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedros absolventai, todėl jų ekspozicijoje dominuoja video-, kompiuterinės grafikos, fotografijos žanrai.
Pasak G. Giedraitytės, visų projekte dalyvaujančių šalių meno kuratoriai, aptardami šių metų „Jaunųjų Europos kūrėjų“ parodą, lietuvių ekspozicijoje kaip įdomiausią ir originaliausią darbą išskyrė A. Mikulėnaitės kompiuterinės grafikos videoprojekciją „Grafiškumas erdvėje“.
Groja muzika. Baltame ekrane pasirodo juodi taškai. Tarsi reaguodami į muzikos emocijas ir ritmą taškai didėja, traukiasi, jungiasi į tvarkingas kompozicijas, panyra į chaosą... Autorė teigia tokiu būdu, per žaidimą ir emocijas, konstruojanti iliuzinio pasaulio tvarką.
„Taip, tai atrodo pernelyg paprasta. Ir tas paprastumas daro įspūdį, išmuša iš vėžių. Būtent to ir laukiama iš jaunosios kartos menininkų. Stebuklo paprastume“, – komentavo G. Giedraitytė, pridurdama, kad itin palankių užsienio menotyrininkų atsiliepimų dėl iliuzijos efekto susilaukė ir David Oca Carrasco iš Barselonos videoinstaliacija su tikromis ir perstatinėjamomis kėdėmis.
Menotyrininkė pateikė dar vieną panašų pavyzdį iš ekspozicijos portugalo Jose Batista Marques tapybos kūrinį „Mirtis pabaiga“. Jame beveik per visą drobės plokštumą nutapytas baltos sienos kampas. Tik pačiame paveikslo viršuje matyti kraštelis dangaus žydrynės, o į sieną atsirėmęs (tarsi atsidaužęs) mažytis baltas automobilis ir šalia jo – iš viso mikroskopinis žmogaus siluetas. „Šis paveikslas šokiruoja kone primityviu minimalizmu ir egzistencine gelme“, – savo nuostabą reiškė pokalbininkė.
Ant pjedestalo – televizorių
Tuo tarpu uostamiesčio publika, beje, itin gausiai susirinkusi į šios parodos atidarymą praeitą penktadienį, prie daugelio kūrinių tik gūžčiojo pečiais. Tiek meno žinovai, tiek mėgėjai vengė plačiai komentuoti jaunųjų Europos kūrėjų meną: „Yra įdomių darbų, yra tokių, kurių nesuprasi“, – sakė ne vienas uostamiesčio žiūrovas.
Dauguma kalbintų žmonių atkreipė dėmesį į Austrijos menininko Daniel Leidenfrost popieriaus ir videoinstaliaciją „Namas“. Autorius padarė iš popieriaus standartinio daugiabučio namo maketą. Jo languose sumontavo mažus televizorius, paviešinančius anonimišką, privačią šio namo gyventojų buitį, kurios neišvengiamas atributas yra televizorius. Iš tiesų, menininkas, pasinaudodamas žiūrovo smalsumu žvilgtelėti pro rakto skylutę ir trikdydamas dvigubo televizoriaus efektu, priverčia jį pažvelgti ne į svetimą, o į savo gyvenimą.
„Asmeniškai aš taip pat balsavau už šį kūrinį, kai buvo renkamas šių metų jaunųjų Europos kūrėjų ekspozicijos geriausias darbas, – prisipažino G. Giedraitytė, – tačiau dauguma meno kuratorių savo balsus atidavė ir Didįjį prizą paskyrė prancūzės Marie-Odile Hubert kūriniui – fotografijų serijai „Paris-Melun. Sugrįžimas“.
Tai serija „išplaukusių“ monochromiškų fotografijų, kurios padarytos naktį, lyjant lietui, pro mašinos langą važiuojant iš Paryžiaus į Meluną. Pro visus kokybiškos fotografijos fizinius trikdžius prasiskverbia autorės užfiksuoti pakelės miestų, stulpų, tiltų kontūrai. Pirmame fotografijų plane – ryškūs oranžiniai, geltoni taškai. Šios fotografijos – melancholiškos, nostalgiškos, egzistenciškos, verčiančios susimąstyti apie pro šalį, tarsi tie vaizdai už lango, praeinantį gyvenimą, kurį galime tik stebėti iš abejingai pasyvios pozicijos.
Vis dėlto dauguma klaipėdiečių, gyvai aptarinėdami šį kūrinį, piktinosi neva pernelyg aukštu jo įvertinimu.
Gėda ir abejingumas
„Man gėda fotografuoti tokį „meną“, ir savo vaiko į tokią parodą tikrai nevesčiau“, – replikavo kolega, stebėdamas, kaip vaikai laksto šalia erotiškų Ispanijos regiono Katalonijos menininkų kūrinių. Tuo tarpu daugelis parodos lankytojų kaip niekur nieko sūpavo kūdikio lopšyje paguldytą medinį falą, pasiduodami autorės Neus Perez provokacijai.
Tuo tarpu Italijos ekspozicijoje sutikta keramikė Daiva Ložytė įdėmiai stebėjo Danielos D'Andrea fotografiją „Man tas pats“ ir stebėjosi, kaip jaunos merginos portrete užfiksuotas jos žvilgsnis atspindi neišmatuojamą jauno žmogaus kančią bei protestą prieš pasaulį, kuriame jam teko gimti, kurį jis gali išreikšti tik absoliučiu abejingumu aplinkai.
Jurga Petronytė
Prancūzo Benoit Billotte popierinė instaliacija kalba apie tai, kaip spauda, viešieji ryšiai padaro iš žmonių žvaigždes
Austrės Brigit Pleschberger Pinokis, nosimi kertantis sieną – tai projekto „Jaunieji Europos kūrėjai“ vizualinis simbolis
Geriausias šių metų parodos kūrinys – prancūzės Marie-Odile Hubert fotografijų serija „Paris-Melun. Sugrįžimas“
Fotodipticho „Rožiniai fluidai“ autorius katalonietis Manolo Martinez maisto ir gėrimo įvaizdžiais kalba apie ejakuliaciją, todėl kiek drovu stebėti, kaip šalia tokių darbų laksto vaikai
Tarptautinis projektas „Jaunieji Europos kūrėjai“ sulaukė itin daug žiūrovų. Fone – portugalės Susana Chiocca fotografija „Šeima“
Paslaptinga Arvydo Žičkaus instaliacija „Žinių viešumas“ primena alkoholio varymo „bravorą“
Gražiai aprengtas medinis falas kūdiko lopšyje katalonietės Neus Perez kūrinyje kalba apie meilės jausmo suprimityvinimą
