Jau tapo tradicija, kad festivalis „Gaida“ kasmet pristato kamerinį sceninį veikalą, tuo tarsi skatindamas pas mus vis dar merdinčio žanro kūrybą.
Prisiminus kelerius pastaruosius metus – tai buvo O. Balakausko „Tolimoji“ (koncertinis atlikimas, 2002), net keturios kamerinės operos 2004 m., iš kurių viena – amerikiečio R. Ashley‘o „Celestial excursions“, 2005 m. festivalis lietuvių publiką supažindino su įdomia olando M. van der Aa opera „One“, praeitais metais matėme V. Jurgučio šokio projektą „Time Line“, vyko K. Saariaho operos „Meilė iš toli“ video peržiūra.
Šiais metais „Gaida“ pristato vieno iš labiausiai pripažintų dabarties prancūzų kompozitorių Pascalio Dusapino kamerinę operą „Medėja“ pagal žymaus vokiečių dramaturgo Heinerio Müllerio (1929–1995) libretą. Tai brangiausias šių metų festivalio projektas – jį pavyko atvežti į Lietuvą dėka Europos šiuolaikinės muzikos festivalių asociacijos „Reseau Varese“ (kuriai priklauso ir „Gaida“) paramos.
Gimęs 1955 m. Nansi, Prancūzijoje, Pascalis Dusapinas (Paskalis Diusapenas) yra vienas autoritengiausių dabarties prancūzų kompozitorių. Jaunystėje jis grojo vargonais, studijavo muziką Sorbonoje ir domėjosi džiazu. Anot „allmusic guide“ kritiko Jameso Harley‘o, Dusapino muzika yra „intensyviai lyriška“. Jis mėgsta koloristines (t. y. spalvingumo muzikai suteikiančias) technikas, jam būdingas architektūrinis jautrumas faktūros, registrų, spalvų kontrastams ir pusiausvyrai. Dusapino muzikos melodinis takumas išduoda stiprią trauką žmogaus balsui. Pirmasis rimtas Dusapino kūrinys buvo oratorija „Niobé“, kuriai įkandin sekė operos „Romeo ir Džuljeta“ (1988), „Medeamaterial“ (1990), iš kurios 1992 m. išsirutuliojo ir „Medėja“, naujausia Dusapino opera – „Faustas, paskutinė naktis“ (2006).
Medėja graikų mitologijoje buvo burtininkė, padėjusi argonautų vadui Jasonui pagrobti aukso vilną. Vėliau Jasonas ją išdavė, sumanęs vesti karaliaus Kreonto dukterį. Medėja keršydama nužudė varžovę bei abu savo ir Jasono vaikus. Apie Medėją tragedijas kūrė Euripidas, Seneka, Corneille‘is (Kornelis), operas rašė F. Cavalli (1649), M. A. Charpentier (1693), L. Cherubini (1797), D. Milhaud (1939) ir kiti. Tradicija sena. Tad kokia yra Dusapino opera? Rašoma, kad „Medėjos“ muzika kiek artima baroko stilistikai. Mat iš pradžių ši vienaveiksmė opera buvo rodoma greta jaudinančio H. Purcello baroko perlo „Didonė ir Enėjas“.
Spalio 29 d. Nacionaliniame dramos teatre išvysime 2005 metais pastatytą „Medėjos“ spektaklį. Režisierius – patyręs šiuolaikio muzikinio teatro meistras Antoine‘as Gindt, scenografija ir apšvietimas – Klauso Grünbergo, beje, sukūrusio ir praeitais metais „Sirenose“ rodyto H. Goebbelso „Haširigaki“ scenografiją, kostiumus modeliavo Paryžiaus mados pasaulio pažiba Barbara Bui.
Pagrindinį Medėjos vaidmenį operoje atlieka puiki vokiečių dainininkė Caroline Stein, kurios repertuare greta Violetos „Traviatoje“ ir Nakties karalienės „Užburtojoje fleitoje“ – vaidmenys A. Bergo, G. Ligeti, H. W. Henze kūriniuose. Beje, Caroline Stein dainuoja ir paskutinėje Dusapino operoje „Faustas“.
Caroline Stein
Operą „Medėja“ taip pat atliks choras „Jauna muzika“ ir Lietuvos kamerinis orkestras. Operos muzikinis vadovas ir dirigentas – Franckas Ollu, vienas labiausiai vertinamų šiuolaikinių dirigentų, nuolat kviečiamas diriguoti tokių kolektyvų kaip „Ensemble Modern“, „London Sinfonietta“ koncertams.
„Gaidos“ info.
