Ne vienus metus Lietuvos atstovai, dalyvaujantys „Eurovizijoje“, skundžiasi lėšų stygiumi. Kelis kartus buvo skirta šiek tiek pinigų, tačiau konkurse vis nesiseka, todėl skiriama pinigų suma nusistovėjo ties minimumu, kurio pakanka lėktuvo bilietams, viešbučiui ir maistui. Lietuvos delegacijos vadovas „Eurovizijoje“ Audrius Giržadas sako, kad badauti niekada netenka, bet apie išsiskiriantį pasirodymą ar reklaminį turą po kitas šalis galima tik pasvajoti.
Kodėl Lietuva ignoruoja tokią didžiulę auditoriją (apie 20 mln. žiūrovų) Europoje pasiekiantį renginį? Juk tai ne tik puiki reklama šaliai, bet ir prestižo reikalas. Dauguma šalių „Eurovizijos“ dainų konkursą traktuoja ne vien kaip dainų konkursą, bet ir kaip politinio šalies veido parodymą plačiosioms masėms, o laimėjus konkursą surengti jį savo šalyje yra neabejotinas savo ekonominės padėties parodymas. Tačiau nuomonės išsiskiria ir reklamos specialistas Marius Jovaiša sako, kad į šį konkursą nereikėtų dėti nei per daug vilčių, nei lėšų.
Pasirodymo išlaidos – pačių atlikėjų reikalas
Per visą nacionalinės „Eurovizijos“ istoriją valstybės institucijos konkursui pinigų skyrė vos porą kartų.
„Žinau, kad kai važiavo „Laura And The Lovers“, tai jie netgi pas premjerą nuėjo. Čia jau vadybininkų nuopelnas, kad jie buvo paremti“, – sako A. Giržadas. Pasak jo, savivaldybė keletą kartų atlikėjams yra skyrusi porą ar trejetą tūkstančių litų. Šiais metais, kaip žinia, Donatas Montvydas savo pasirodymui iš valstybė negavo nė cento.
Daugiau nei 20 mln. Žiūrovų auditoriją pasiekiantis dainų konkursas valstybei neatrodo vertas dėmesio. Kelis mėnesius iki didžiojo konkurso finalo po Europą keliaujantys šalių atstovai pristato ne tik save, bet ir savo atstovaujamą šalį. „Eurovizijos“ dainų konkursas neretai netgi vadinamas politiniu, nes šalys dažniausiai balsuoja už savo kaimynes, šalis, kuriose gausu emigravusių tautiečių arba, kuriose teko svečiuotis.
„Eurovizijos“ dalyvių prisistatymo video klipai, dainos populiarinimo kampanija neabejotinai yra šalies įvaizdį formuojanti priemonė. Tačiau, kol kitos šalys stengiasi kuo efektyviau panaudoti tokį konkurso populiarumą ir pasirodymą per kone visų Europos šalių nacionalines televizijas, Lietuva savo atstovus palieka suktis savo jėgomis ir lėšomis, nemanydami, kad tai – visos šalies reikalas.
„Kadangi Lietuvos vardas skamba tokiam plačiam žiūrovų ir klausytojų būriui, valstybė galėtų prisidėti. Bėda tik ta, kad dabar šioje valstybėje labai daug kur reikia to pinigo. Jei valstybė nacionalinį transliuotoją finansuotų taip, kaip anksčiau, tai ir atlikėjams nereikėtų vaikščioti su ištiesta ranka“, – sako Lietuvos delegacijos vadovas „Eurovizijoje“ A. Giržadas.
Audrius Giržadas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Būtų pinigų, būtų ir kokybė
Kol kas aukščiausia Lietuvos atstovų pasiekta vieta buvo 6-a. Tačiau patys atlikėjai neslepia, kad šiame konkurse svarbi ne tik daina. Nemažiau svarbus išskirtinis pasirodymas ir dainos reklama prieš didįjį finalą, tačiau šiems dalykams mūsų atlikėjai tiesiog neturi lėšų. A. Giržadas sako, kad pakankamos lėšos pasirodymo idėjos įgyvendinimui ir dainos reklamai tikrai padėtų pasiekti aukštesnių rezultatų.
„Jei būtų didesnis finansavimas, mes, nacionalinis transliuotojas, galėtume kelti didesnius reikalavimus atlikėjams, galėtume būti griežtesni keldami sąlygas dėl kokybės. O dabar mes tiesiog džiaugiamės, kad jie dalyvauja“, - sako A. Giržadas.
„Eurovizijos“ dainų konkursą organizuojanti Lietuvos televizija sumoka konkurso dalyvio mokestį, apmoka dalyvių ir dviejų palydovų kelionės ir pragyvenimo išlaidas. Pasak A. Giržado, niekas išvykoje nebadauja.
„Jei neturi ubago sindromo ir pavydo, kad kitų šalių dalyviai turi ir gali daugiau, tai viskas yra gerai, nes badauti tikrai netenka. Jei jauti ubago kompleksą, matydamas, kad kitas turi daugiau, tada tikrai bus nesmagu.
Švaistytis pinigais, kaip kai kurios šalys tikrai negalime. Negalime rengtis savo šalies vakarėlių, daryti prisistatymų, leisti pinigų reklaminei kampanijai. Nuvažiuoti ir sudalyvauti – su rėmėjų pagalba ištveriam, viskas tvarkoje“, - tikina A. Giržadas.
Pasak jo, kai kurios šalys į pasirodymus investuoja net ne tūkstančius, o milijonus eurų, rengia vakarėlius, atsiveža krūvas gerbėjų su palaikymo plakatais, rengia reklamines kampanijas, organizuoja dainos turus po Europą. Lietuviai net nekalba apie reprezentaciją, nes pinigų trūksta pačiam pasirodymui išpildyti.
„Šiais metais norėjom sutvarkyti techninius dalykus, kad Donatas galėtų atlikti akrobatinį triuką, tai mums buvo pateikta 5 tūkst. eurų sąskaita, kuri, žinoma mums yra per didelė. Minimalus pirotechnikos paketas – dar 5 tūkst. eurų“, - sako A. Giržadas. Donato pasirodymas liks beveik visiškai toks pat, koks buvo pristatytas Lietuvoje, nes galutinės idėjos išpildymui nėra pinigų.
Remti reikia, bet nereikia sureikšminti
Ką tik iš Brazilijos grįžęs reklamos specialistas bei projekto „Neregėta Lietuva“ autorius Marius Jovaiša sako, kad kitose šalyse šalies reprezentacija užsiima ne tik valstybinis sektorius.
„Įsijungę CNN matome reklamas, pristatančias Kroatiją, Estiją ar Braziliją – tai yra planingos reklamos kampanijos, kurias vykdo valstybinė, visuomeninė arba privati struktūra. Kai kurie privatūs sektoriai kampanijas sugeba suorganizuoti be valstybės lėšų – tai, žinoma, yra fantastika ir pas mus Lietuvoje to nėra“, – sako M. Jovaiša.
Kitu atveju, anot pašnekovo, kampanijas finansuoja valstybė, turizmo valdyba ar departamentas, ministerijos, pasirinkdami šaliai palankias strategijas.
„Strategijos būna ilgalaikės ir trumpalaikės, taktinės, susietos su tam tikrais įvykiais. Tai gali būti tokie ryškūs, pirmaplaniai įvykiai, kaip Olimpiada, pasaulio prekybos paroda, futbolo čempionatas ar „Eurovizija“, – sako reklamos specialistas. Anot jo, tokie renginiai padeda pritraukti kitų šalių dėmesį, turistų srautus. Tačiau vienkartiniams, kad ir patiems ryškiausiems pasaulyje renginiams M. Jovaiša neteikia daug reikšmės ir nemano, kad tai gali padaryti ilgalaikę įtaką šalies įvaizdžiui ar ekonomikai.
„Ką apie mus mano pasaulis? Ogi tai, ką matė ar girdėjo paskutinį kartą. Jei tai buvo krepšinio čempionatas – tai mes krepšinio šalis, jei kažkoks skandalingesnis politiko pasisakymas – vėl kitoks įspūdis“, – sako specialistas apie nuolatinės ir ilgalaikės įvaizdžio strategijos neturinčios Lietuvos veidą užsienyje.
M. Jovaiša sako, kad pamatuoti vieno ar kito projekto realią naudą šaliai yra labai sunku. Kaip žinoti, ar tikrai verta investuoti į „Eurovizijos“ pasirodymą? Galbūt milijoninę auditoriją turinčiame konkurse Lietuvai iš viso neverta dalyvauti?
Marius Jovaiša (nuotr. asm. archyvo)
„Kiek žinau mes apskritai neturime jokios statistikos apie atvykstančių turistų skaičių, taip kad sudėtinga pastebėti kažkokį dėsningumą. Kitas būdas pamatyti susidomėjimą vienu ar kitu projektu yra internetinė svetainė „Youtube“ ir įdėto video peržiūrų skaičius“, – pasakoja M. Jovaiša. Norinti iš tokio konkurso kaip „Eurovizija“ sulaukti naudos reikėtų orientuotis tik į tas šalis, iš kurių mes sulaukiame turistų. Turėtume visas reklamines kampanijas nukreipti į konkrečias šalis dalyves.
„Nežinau, kiek mums svarbu, kad Meksikoje ne 1000, o 50 tūkst. žmonių sužinotų, kad Lietuva sėkmingai pasirodė „Eurovizijoje“? Turime matyti aiškų potencialą, iš kur žmonės gali pas mus atvažiuoti nuolat, metai iš metų. Jei Lietuvoje vyktų „Eurovizijos“ finalas ir kaip krepšinio čempionato metu privažiuotų turistų, būtų prikepta viešbučių ir restoranų, tai dar neaišku, ar geriau nuo to būtų ar blogiau“, – sako M. Jovaiša.
Anot jo, vieną kartą gerai pasirodyti prieš visą pasaulį – tai dar ne viskas, reikia ilgalaikių projektų. Jo manymu, neverta daug investuoti į tokius vienkartinius projektus. Nelabai svarbus ir rezultatas – Lietuvos klaidos svarbios būtų tik tuo atveju, jei konkursas vyktų pačioje šalyje.
„Šalys dalyvauja, laimi, pralaimi – tai normalu. Tikrai nemanau, kad prastesnis pasirodymas turi rimtą poveikį šalies įvaizdžiui. Sunku būtų rasti pavyzdį, kad kokia nors šalis pralaimėjo ir užsitraukė rūstybę, – įsitikinęs M. Jovaiša. Nemanau, kad reikia skirti biudžetinius pinigus Lietuvos atstovui „Eurovizijoje“ ir jį traktuoti kaip mūsų reklamos priemonę. Iš kultūrinės pusės – taip, reikia skatinti. Palaikyti ir paremti visomis įmanomomis priemonėmis reikia tam, kad tai būtų paskata kitais metais dalyvausiantiems būti išrinktiems ir gauti tą paramą – tai yra svarbu. Neverta tikėtis, kad išrinktas atlikėjas padarys mums reklamą.“
