Kai prieš devynerius metus režisierius Shekharas Kapuras į ekranus paleido pirmąją „Elžbietą“, filmas maloniai pagyvino britų kostiumuotos istorinės dramos kontekstą.
Filmo kūrėjai jau senai planavo vėl susiburti antrajai daliai, bet galybė laiko suvalgė scenarijaus, kuriam pritartų visi pagrindiniai dalyviai - Cate Blanchett, S. Kapuras ir Geoffrey Rushas, kuris abiejuose filmuose vaidina serą Francisą Walsinghamą, karalienės patikėtinį.
Režisierius sakė, kad sunkiausia buvo įkalbėti Catę Blanchett, kuriai atrodė, jog pirmame filme ji sukūrė ikoninį Elžbietos vaidmenį ir antrą kartą jo imtis – pavojinga.
Bet scenaristų Williamo Nicholsono ir Michaelio Hirsto (jis rašė ir pirmosios „Elžbietos“ scenarijų) sukurta istorija patiko visiems. Jei pirmame filme buvo kalbama apie nenorą tapti valdove, tai antrame Elžbieta jau susitaikė su savo likimu, bet nenori sutikti su praeinančia jaunyste.
„Aukso amžiaus“ pasakojimas vyksta ypač intensyviame istoriniame fone (šiaip Britų imperijos aukso amžius prasidėjo po filme atpasakotų įvykių): Anthony Babingtono sąmokslas, Marijos Stiuart (puikus Samanthos Morton vaidmuo) egzekucija, Ispanijos karaliaus Pilypo II reakcija ir Nenugalimosios Armados pasiuntimas.
„Aukso amžiaus“ kūrėjai su istorija elgiasi laisvai – bet taip yra kiekviename istoriniame filme. Pavyzdžiui, karalienės freilinos Bess Throckmorton (aktorė Abbie Cornish) romanas su nuotykių ieškotoju seru Walteriu Raleigh (aktorius Clive‘as Owenas) iš tikro vyko praėjus trims metams po Armados sunaikinimo, scenaristo valia tas pats Raleigh atliko Francio Drako žygdarbius – nors tikrame gyvenime lemiamą mūšį stebėjo iš kranto...
Bet kostiuminėse istorinėse dramose maži enciklopediniai nesklandumai nėra svarbiausias dalykas. „Aukso amžiuje“ viskas padaryta pagal žanro kanonus – jei jau batalinės scenos – tai su užmoju, jei kalba karalienė – tai su reikiamu patosu, jei veiksmas rūmuose – tai su visu grožiu. Kostiumai, vizualūs efektai – filme tai padaryta meistriškai.
Ir, žinoma meilės istorijos. „Aukso amžiuje“ jos svarbesnės nei kitos siužetinės linijos. Visko gali būti, kad tik dėl jų režisierius ir nusprendė kurti antrą filmą. Gaila tik, kad nežiūrint į puikią Cate Blanchett vaidybą ir charizmatišką Clive‘ą Oweną, tarp herojų neblyksteli kibirkštis. Didžiausia problema yra šabloniškai išrašytas Raleigh charakteris. Šį trūkumą permuša C. Blanchett – ji tiesiog gyvena ekrane. Ji beveik nepriekaištinga – jos herojės didybė ir aristokratiškumas harmoningai persipina su patriotizmu, ji sugeba neprarasdama žmogiškumo išlaikyti politinį balansą.
Skeptikai naujajame S. Kapuro kūrinyje rastų ir daug trūkumų – filmas eklektiškas, garso takelyje viduramžių baladės persipina su kompiuteriniu bitu, puikūs kostiumai disponuoja su pernelyg nulaižytomis skaitmeninėmis mūšių scenomis.
Bet rezultatą galų gale reikia pripažinti vykusiu – filmas ryškus ir įtraukiantis, net jei jūsų ir nelabai domina Britų imperijos istorija. Ir net šiek tiek džiugu girdėti režisieriaus grasinimus sukurti trečią filmą: „man „Elžbieta visuomet buvo trilogija. Tik nežinau, ar Cate sutiks...“
“Elžbieta: Aukso amžius” kinuose nuo gruodžio 7 dienos
Linksmą, išsamų ir turiningą naujos kartos žurnalą apie kiną „DVD gidas“ gruodžio antrą savaitę rasite visuose prekybos centruose ir spaudos kioskuose. Kiekvieno „DVD Gido“ skaitytojo žurnale laukia dovana – intriguojantis DVD filmas. Koks, sužinosite atsivertę pirmąjį numerį.
