Agnė Armoškaitė-Šemberienė neneigia verslininkų teisės siekti pelno, bet akcentuoja ir jų socialinę atsakomybę.
Geri darbai
− Kodėl jūsų renginių prodiusavimo įmonė tiek daug dėmesio skiria socialiniams renginiams? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo „UZI group“ vadovės, jau kelerius metus besirūpinančios reumatinėmis ligomis sergančių vaikų problemomis.
− Dirbame ne tik su reumatinėmis ligomis sergančių vaikų fondu, bet ir su mūsų iniciatyva gimusiu projektu „Kai užaugsiu – būsiu“. Tikiu, kad verslo įmonei socialiniai projektai duoda daugiau nei manome.
− Ar tokioje veikloje yra pragmatizmo? Koks didžiausias jūsų organizuotas renginys?
− Verslas veikia tam, kad uždirbtų ir plėstųsi, tačiau būtina ir gerų darbų iniciatyva. Džiugu ir tai, kad viešos įstaigos ir fondai pradeda naudoti verslo modelius, kad ne tik save išlaikytų, bet ir vykdytų aktyvią ir veiksmingą – į rezultatą orientuotą veiklą.
Mūsų didžiausias socialinis renginys − edukacinis projektas „Kai užaugsiu – būsiu“, kuriuo supažindiname vaikų namų auklėtinius su profesijomis. Valstybė tokiems vaikams negali surasti šeimos, o mes bent jau siekiame juos integruoti į visuomenę per būsimosios profesijos pažinimą.
− Kokius pačius gražiausius Lietuvos įmonių gerus darbus galėtumėte išskirti?
− Yra daug projektų, kurie geri ir sveikintini. Verslininkai − labai užimti žmonės, neturintys daug laiko, todėl gražu, kai jie susimąsto apie tai, kad reikia padėti tiems, kurie neturi, negali, nepaeina, nepavalgo...
Pakanka nepakankamai
− Ar atsakingo verslo pavyzdžių pakanka mūsų valstybėje?
− Niekada nebus per daug atsakomybės. Reikia stengtis plėsti įmonių ratą, kurios gali daryti didelius visuomenei reikalingus projektus. Dažniausiai tai gali atlikti tik didelės kompanijos − juk tokiems projektams reikia nemažai lėšų, didelės komandos ir reklamos kampanijos – kad ir kaip būtų gaila – savanorių tikrai nepakankamai.
Galbūt valstybėje, o ir įmonių viduje trūksta ir pačios savanorystės svarbos suvokimo.
− Ar kompanijos, numatančios lėšas labdaros projektams savo biudžetuose, skiria tam pakankamai pinigų?
− Negalėčiau atsakyti į šitą klausimą vienareikšmiškai, nes problemų − labai daug. „Pakankamai“ – gali atrodyti didelė pinigų suma, tačiau kai įsigilini į problemą ir jos sprendimo galimybes − jų vis tiek maža. Tariu „ačiū!“ toms įmonėms, iš anksto numatančioms labdarai skiriamas lėšas, o ne tampa dosnios tik tada, kai jas kas nors įkalba prisijungti prie projekto.
Pirmoji pozicija rodo įmonės brandumą.
− Ką manote apie grupės „InCulto“ kelionę į Euroviziją? Ar ne geriau buvo pinigus skirti kam nors kitam?
− Sudėtingas klausimas. Mano galva, valstybė pirmiausia turėtų remti dvi sritis – sveikatos ir švietimo. Tik taip ji gali išlikti ir gyvuoti. Bet ji turi save pozicionuoti ir parodyti, kad tokia egzistuoja. Nemanau, kad reikia kritikuoti bendrovę TEO LT, kuri skyrė lėšų Lietuvos atstovams dalyvauti Eurovizijoje. Tai buvo vienas būdų pasauliui priminti apie save. Ir tai nėra blogai.
− Ketinate bendradarbiauti su portalu balsas.lt?
− Kelerius metus dirbame su reumatinėmis ligomis sergančių vaikų fondu. Tikimės, kad per portalą balsas.lt šią problemą pavyks kuo labiau paviešinti.
− Kodėl pradėjote dirbti su šiuo projektu?
− Dėl jautrios širdies. Mūsų tikslas − šią problemą garsinti žmonėms, skleisti informaciją apie ligą, kuri yra panaši į vėžį – ląstelė žudo kitą ląstelę, tik tai vyksta žmogaus sąnariuose. Ligoniai visą gyvenimą kenčia baisius skausmus. Vaikus galima gydyti pigiais hormoniniais vaistais, kurie sustabdo augimą ir turi kitų baisių pasekmių, tačiau yra biologinis vaistas, kuris pašalina ligos simptomus.
Šia liga sergančių vaikučių yra daug, bet per mažai, kad valstybė į juos atkreiptų tinkamą dėmesį. Jaučiame jiems užuojautą, tačiau į tai žvelgiame ir kaip piliečiai − vaikai užaugs, ir juos valstybei išlaikyti kainuos dar brangiau, o būdami sveiki jie gali daug nuveikti ir grąžinti skolą.
− Ar esate patenkinta tuo, ką darote?
− Vykdome projektus, už kuriuos gauname pinigus ir išlaikome įmonę. Tačiau yra keletas tokių, kurie nebūtinai turi būti labai pelningi, bet juos vadiname „šimtmečio projektais“.
