Niekas nesiginčys – Lietuvą galima vadinti Marijos žeme, krepšinio šalimi, o ir sparnuotas posakis, kad kiekvienas lietuvis gali dainuoti, greičiausiai, teisingas. Tam, kad tavo daina taptu cituojama liaudies, netgi nereikia samdytis poeto, kuris sukurtų dainai tinkamus ir daug reiškiančius žodžius, ar kompozitoriaus.
Derėtų tik pasidžiaugti, jog šlovė – ne amžina ir po poros savaičių, blogiausiu atveju, po mėnesio tokie „perlai“ lieka užmiršti. Balsas.lt pristato devintuką dainų, kurių tekstas sukelia pačių įvairiausių minčių.
Lauris Reiniks – Aš bėgu
Matau tave pro užmerktas akis
Dega širdis
Aš taip skubu pamatyti tave
Tai mūsų naktis
<...>
Aš taip skubu, nors ir laiko nėra
Pėdos rūke
Prisiekiu spėsiu, greit būsiu šalia
Aš jau kelyje
Pėdos pėdos lieka praeity
Lieka mano širdy
Akys saldžios juokiasi balsu
Klausia: „Kur esi tu?“
Pasiklausius šios dainos lieka daugybė neaiškumų. Kaip galima matyti pro užmerktas akis? O ko verta frazė „aš taip skubu, nors laiko ir nėra“. Ar taip norima pasakyt, kad gal visai neverta ir skubėti? Na, o kai „saldžios akys nusijuokia balsu“, telieka susimąstyti, ar dainos autorius buvo sąmoningas kurdamas tekstą.
Ariana – Tau
Aš tavęs, tavęs, tavęs taip laukiau
Rytais, vakarais, naktimis verkiau ir šaukiau
Mano draugai manimi netikėjo
Jie nematė vidaus, jie tik išorę mylėjo
Bet tu kitoks, tu mane supratai
Ir apie mane jau viską žinai
<...>
Nėra prasmės ir vilties
Viską tau išlementi
Manau, bus geriau
Viduje, viduje išgyventi
Paslėpti jausmus nuo visų
Ir tylėt
Šypsotis visiems
O tave tik mylėt
Mano draugai manimi netikėjo
Jie nematė vidaus, jie tik išorę mylėjo
Vienareikšmiškai tikras šedevras. Beklausant dainos taip ir nesupranti, kur gi ši mergina, apdainuojama dainoje, yra. Iš tiesų, nori nenori, naktimis ir dienomis klykiančios ir šaukiančios moters įspūdis pasilieka ilgam. Dar juokingiau tampa tada, kai išgirsti frazę „nėra prasmės ir vilties viską tau išlementi“. Argi ne?
Bartas – Oki doki
Kiekviena diena alsuoja ritmu,
Aš tuo pačiu keliu einu nauju žingsniu.
Tai lyg šokis, pajausk jausk šokį,
Tai lyg šokis, kilk lengvai.
Va!
Netyla muzika, ją vienas girdžiu,
Ir šokio kalbą moku, ko gi lauki tu.
Tai lyg šokis, pajausk jausk šokį,
Tai lyg šokis, kilk lengvai.
Šiandien tu jauties nekaip
Prisijunk ir bus kitaip
Aš išmokysiu kaip reik.
O – o – o – ooo!
Tikrai dainelė apie nieką. Bartas itin jaunas atlikėjas, turintis įsimenantį balsą. Vis dėlto jis jau spėjo pasukti tuo keliu, kuriuo eina daugelis šalies popscenos dievų ir deivių. Bene daugiausiai minčių sukelia frazė apie nekokią savijautą: „Šiandien tu jauties nekaip, prisijunk ir bus kitaip, aš išmokysiu, kaip reik“. Ar čia šokį Bartas turi omenyje?
69 Danguje – Meilė valdo mane
Ne iš pykčio, tik ne tau
Aš galbūt kai ką mąstau
Rizikuoju, bet saulė mirksi
Sako, viskas atsitiks
Pala pala, apie ką mes čia? Ar jūs ką nors supratote? Mes tik tiek, kad atlikėjos „galbūt kai ką mąsto“. Nuostabus veiksmas, ar ne? Keliaukime toliau!
Nei kariauju, nei maištauju
Nei smerkiu, nei priekaištauju
Nei bandau sukelt tau stresą
Tai ne mano interesai
<...>
Nei svarstau aš, nei galvoju
Aš tiesiog atsipalaiduoju
Ir širdy tikrai jaučiu
Mes skrisim dideliu greičiu
Taip ir lieka neaišku, apie ką dainavo „69 Danguje“ merginos.
Grupiokai – Gerai žinai
Mėnulio pilnaty
Tu pajutai – myli.
Ir švelnios mūsų lūpos
Susijungė taip arti.
Pakylėtas debesų,
Lyg angelų keliu,
Lekiu į tavo glėbį
Tiesiausiu keliu.
Tu gerai žinai
Nemyli aklai.
Meilė – tai vaistai,
O mes juk ne žaislai.
Tai dar vieni atlikėjai, kurie be didesnių vokalo gabumų ar išradingumo kuriant muziką bando užkariauti lietuvaičių širdis. Nieko keisto, kad ir kurdami žodžius savo dainelei jie nepersistengė. „Švelnios mūsų lūpos susijungė taip arti“ – o gal jūs norėtumėte paaiškinti, kaip galima susijungti lūpomis per atstumą? O kaip suprasti frazę „Meilė – tai vaistai, o mes juk ne žaislai“ nė nemėginsime spėlioti.
Mėtos – Nemeluosiu
Tiek rytais, tiek dienom prieš saulėlydį
Tu žvelgi į mane kaip į vėrinį
Žaviesi mano spindinčiom akim
Vis kartoji, kaip jas tu brangini
Per rugsėjį, spalį ir lapkritį
Tu žadi pastatyti man ateitį
Bet aš esu visai ne ta
Dar viena Pelenė – tik istorija kita
Nieko keisto, kad „Mėtų“ trijulė šią dainą skyrė vyriškos lyties asmeniui. Tik įdomu, kaip reikia žvelgti į merginą, kad ši pamanytų, jog į ją žiūrima kaip į vėrinį? Godžiai? Atmestinai? Dar linksmiau nuskamba kita dainos eilutė – apie tris rudens mėnesius statomą ateitį. Tiksliau, pažadus ją pastatyti. Na, argi ne tikras pažadukas šitas vyras, kurį apdainuoja „Mėtos“?
Gerda – Skubėk pas mane
Aš pašėlus, aš jauna
Mano draugės sako: a... a...
O jis toks mielas, toks žavus
Belieka man tarti: kas bus, tas bus
Aš maža ir noriu dainuot
Visą savo meilę tam berniukui dovanot
O jis toks šaunus, toks be galo jautrus
Mintyse kartoju: dangus, dangus
Dar viena ištrauka iš itin intelektualaus kūrinio. Kaži, ar verta stebėtis, kai žmonės sako, kad „meilė akla“. Ji gal net ir kurčia būna. Kam gi reikalingos draugės, kurios esant įtemptai situacijai tegali pasakyti „a... a...“? Ir kuo susijęs vaikino šaunumas ir jautrumas su dangum?
Vesta – Pradinukė
<...>
O va berniukas vis dvejoja slapčia,
Nepasiruošęs jis draugaut su mažesne.
Jis nesupranta, kad skaudina ją,
Atkreipdamas tą žvilgsnį, tipo nekaltą, ne.'
Nu tai kas, kad ji kužda nakčia,
Tai kas, kad ji verkia tyliai po kaldra
Ir nu tai kas, kad ji nori berniuko šalia,
Kodėl, mergaite, tu tokia jauna? A?
Visai neblogą balsą turinti Vesta apdainavo ne pačią linksmiausią meilės istoriją. Tiesa, galime iš karto nuraminti, kad baigėsi ji ne taip blogai. Vis dėlto slengas, kad ir koks jis bebūtų patrauklus, dainose apie meilę tikrai netinka. „nu“ ir „kaldra“ tikrai teksto nepagražina. O į klausimą „Kodėl, mergaite, tu tokia jauna?“ neradome atsakymo ir mes.
Radži – Serenada
Serenadą aš dainuoju dieną,
Serenadą aš dainuoju naktį,
Aš dainuoju garsiai garsiai
Ir labai romantiškai.
Serenadą aš dainuoju rytą,
Vakare aš ją ir vėl dainuoju <...>.
Apie ką ši daina? Šešios eilutės ir nieko nepasakyta. Kad Radži dainuoja garsiai žinome ir patys. Žinome ir tai, kad dainuoja jis labai dažnai. Ar tik garsiajam atlikėjui neatėjo metas pasisamdyti tekstų kūrėjo?