Šią vasarą belgų šiuolaikinės muzikos leidykla „Megadisc Classics“ (http://www.megadisc.be/) išleido trečiąjį Ryčio Mažulio kompaktinį diską "Form is Emptiness" (Forma yra tuštuma), kuriame įrašyti mikrotoniniai kompozitoriaus kūriniai.
2004 metais pradėtoje leisti leidinių serijoje – visas Ryčio Mažulio kūrybos spektras: pirmasis diskas „Cum essem parvulus“ (2004) buvo skirtas išimtinai vokalinei kompozitoriaus muzikai, antrasis portretinis albumas „Twittering Machine“ (Čiauškanti mašina, 2005) pristatė itin populiarią „mašininę“ Ryčio Mažulio kūrybą (kūrinius sukomponuotus kompiuterio valdomam mechaniniam fortepijonui), o paskutinėje trečioje kompaktinėje plokštelėje „Form Is Emptiness“ įrašyta mikrotoninė Ryčio Mažulio kūryba kameriniams ansambliams.
Naujoji serija yra unikali daugeliu aspektų. Bene pirmą kartą išsamiau yra pristatomas Ryčio Mažulio kūrybos fenomenas. Radikalias kompozicijas rašantis kompozitorius jas grindžia išimtinai kanono technika, joje atrasdamas begalines transformacijų galimybes. Jo muziką galima būtų apibūdinti tokiais oksimoronais kaip „minimalistinis maksimalizmas“, „sudėtingas paprastumas“, „dinamiškas sąstingis“ ar „įvairus vienodumas“. Savo sumanymus kompozitorius kartais sugeba įgyvendinti vienintelio pustonio ribose, nedidelę mikroskopinę garso dalelę laikydamas begalinio tankio erdve. Skambantys Ryčio Mažulio kūriniai yra lyg hipnotizuojantys garso ritualai, kuriuose lengva prarasti laiko ir erdvės pojūtį.
Centrinis trečiojo leidinio opusas – vokalinis kūrinys „Forma yra tuštuma“ (tekstas Širdies Sutros) – dar vienas specifinis Ryčio Mažulio garso ritualas, į kurį įtraukia nuolatiniai kompozitoriaus partneriai – Latvijos radijo choro solistai, vadovaujami Kasparo Putninio, bei violončelininkas Mindaugas Bačkus. Kompaktiniame diske taip pat įrašyti kameriniai mikrotoniniai kūriniai „Canon mensurabilis“ kameriniam ansambliui, „Sans pause“ styginių kvartetui bei „Monada“ devyniems klavesinams; kūrinius atlieka styginių kvartetas „Chordos“, pianistas Sergejus Okruško, klavesinininkas Dainius Sverdiolas ir klarnetininkas Julius Černius.
Serijos leidiniai sulaukė ir nemažo kritikų dėmesio. „Atkreipkite dėmesį į šį lietuvį“, - rašo Grant Chu Covell internetiniame žurnale „La Folia“ apie pirmąjį diską „Cum essem parvulus“, įvertindamas jį kaip geriausią 2004 metų leidinį. Hubertui Culot iš „Musicweb“ Mažulio muzika skamba kaip rimtas iššūkis: „Mažulio muzika savitai rituališka. Ji atskleidžia žavias tekstūras bei gebėjimą itin kūrybingai remtis senuoju kanonu. [...] Nelengva medžiaga, nepanaši į nieką ką iki šiol esu girdėjęs: provokuojanti apmąstymus ar apskritai atvirai provokuojanti, bet bandyti verta. Mažulio muzika yra visiškai savitas pasaulis“.
Elektroninės eksperimentinės muzikos žurnalas „Grooves“ rašo apie „Twittering machine“: "Lietuvių kompozitorius naudoja kartojimus panašiai kaip šio stiliaus pionieriai Glassas ar Reichas, bet jam nelabai įdomus pastarųjų melodinis paprastumas ir fazės. Mažulis labiau linkęs konstruoti itin chaotiškas ląsteles kurios su kiekvienu ciklu tampa vis sudėtingesnės. Šiuose apsisukimuose yra tam tikros simetrijos, bet ji laužyta, su intervalais suyrančiais iki mikro trukmių, suprantama tiek, kiek ir chaoso teorija. [...] Akivaizdžiausia nuoroda turbūt būtų Conlonas Nancarrowas ir jo player-piano studijos, tačiau Mažulio darbai yra intuityvesni ir šiurkštesni, be to, įrašyti moderniu disklavyru, turtingesnio skambesio. Pirmoji kūrinio „Twittering machine“ dalis turi turbūt labiausiai pavergiantį rifą, beveik paniūniuojamą disonansinę zigzaginių natų melodiją, kuri po daugybės ciklų smegenyse įstringa lyg kablys. Antroji dalis suskaldo Nancarrowo saloninį rag‘ą į daugybę konfliktuojančių srovių, nevikri lyg kumščiu tuksenama boso linija kontrastuoja su aukštuose registruose šokančiomis jonvabalių šeimomis. [...] „Twittering machine“ leidžia pajusti, ką reiškia būti negyvai užplaktam 88 mažų, aptrauktų plaktukų – tai stipriausia ką esu girdėjęs per ilgus metus" (Joshua Meggitt).
Įrašų leidykla "Megadisc Classics" įkurta 1993 metais leisti belgų muziką, vėliau leidyklos katalogas prasiplėtė žinomų Rytų ir Vidurio Europos kompozitorių muzikos leidiniais. Šiandien šios kompanijos katalogo pagrindas ir sėkmingiausi projektai - Galinos Ustvolskajos, Valentino Silvestrovo, Aveto Terteriano, Karelo Goeyvaertso, Johno Cage'o muzikos įrašai. „Megadisc Classics“ leidiniai išsiskiria aukšta gamybos kokybe ir vientisu dizaino stiliumi, leidinių viršeliams daugiausia naudojami Ilses D'Hollander (1968-1997) tapybos darbų fragmentai. Kompanijos katalogas yra platinamas Belgijoje, Olandijoje, JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje ir kitose šalyse.
Visi trys serijos diskai išleisti bendradarbiaujant su Muzikos informacijos ir leidybos centru, seriją rėmė Lietuvos kultūros ministerija. Visus tris diskus galima įsigyti Muzikos informacijos ir leidybos centre arba tinklo „Muzikos bomba“ parduotuvėse.
