Šiomis dienomis vyksta intensyvus pasiruošimas skrydžiui – sudaromas maršrutas, derinamas ir pildomas skrisiančių lėktuvų skaičius, įgulos, derinami leidimai su aviacinėmis ir kitomis tarnybomis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bus skrendama ir virš draudžiamų teritorijų, gavus laikinus leidimus, pavyzdžiui, virš Vilniaus centro. Lietuvos Civilinės aviacijos administracija pageidauja, kad pagrindinės grupės lakūnai būtų patyrę ir skristų gamykliniais orlaiviais. Svarbiausia yra tai, kad aviatoriai skris nelaukdami valdiškų pinigų, yra pasiryžę naudoti savo ir rėmėjų lėšas.
Pirmieji startuos parasparnių pilotai
Pirmieji startuos klubo „Penktasis vandenynas“ organizuoto skridimo „Baltijos kelias dangumi 2009“ parasparnių pilotai. Jie numatė rugpjūčio 17-23 dienomis padange įveikti 650 km ilgio atstumą nuo Vilniaus iki Talino. Bus skraidinamos trijų valstybių vėliavos. Maršruto metu planuojama nusileisti įsimintinose vietose. Prie lietuvių grupės kviečiami prisijungti kitų Baltijos šalių parasparnių pilotai. Skrydžio maršrutas suskirstytas į 7 atkarpas, numatytos 7 nakvynės vietos. Rugpjūčio 17 dieną 12 valandą žiūrovai parasparnių startą Talino link galės stebėti Vilniaus – Ukmergės kelyje (A2) 17 kilometre.
Į Panevėžį suskris daugybė lėktuvų
Rugpjūčio 23 d. iš ryto lėktuvai iš visos Lietuvos suskrenda į Panevėžio Stetiškių aerodromą, kuriame vyks aviacijos šventė. Lėktuvų grupė skrydžiui iki Talino pakils 11 val. Pasiekus tikslą, aplink Taliną apskridus garbės ratą, planuojama leistis Raploje apie 14 val. Maršrutas iš Raplos, pakilus 15 val., drieksis Baltijos keliu iki Vilniaus, o čia pagrindiniu akcentu turėtų tapti skrydis virš Katedros aikštės. Skrydžio metu žmonių susibūrimo vietose bus barstomos gėlės. Ties Vilniumi planuojama praskristi apie 20 val. Pagrindinę lėktuvų grupę, kuri skris į Taliną, sudarys vedantysis lėktuvas An-2 (Nr.36) iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų Aviacijos rinktinės (pilotai Robertas Mažylis ir Ernestas Tamulis) ir keletas ultralengvųjų lėktuvų CT iš Kauno pilotų klubo „Alfa“ ir Cessna 172. Skrydžio iš Talino į Lietuvą atkarpoje tarp Saločių ir Vilniaus prie pagrindinės grupės turėtų prisijungti nemažai kitų orlaivių, o visi kartu jie sudarys gyvąją aviacinę grandinę.
Prieš 20 metų
Žurnale „Aviacijos pasaulis“ liepos mėnesį paskelbtame lakūno Jurgio Stanaičio straipsnyje skaitome: „Kauno apskrities aviacijos sporto klubo lakūnas Petras Bėta puikiai prisimena, kaip tą dieną iš lėktuvo barstė gėles: „Tada dirbau lakūnu kooperatyve „Aviapaslauga“. Prieš Baltijos kelio akciją per Kauno televiziją buvo paskelbta, jog iš lėktuvo bus mėtomos gėlės – kas nori, gali jų atnešti į Aleksoto aerodromą. Tą dieną padavėme paraišką skirsti į Sovietų karinį aerodromą Aleksote. Manėme, kad Kauno gyventojai atveš keliolika puokščių gėlių, kurias išmesime skrisdami virš Baltijos kelio akcijos dalyvių. Bet buvome priblokšti, kai atvežį kelis sunkvežimius gėlių! Į lėktuvą An-2 teko jas krauti šakėmis… Kitą dieną atvažiavo Sovietų saugumo agentai pažiūrėti į mūsų An-2, kuris nuo gėlių lapų visas buvo žalias. Paaiškėjo, kad Baltijos kelio akcijos metu netoliese skraidė ir saugumiečiai su kitu An-2 lėktuvu. Jie klausėsi mūsų radijo ryšio pokalbių ir stebėjo, kas skraidė. <...>“. Straipsnyje paskelbtos aviatorių, kurie prisidėjo prie Baltijos kelio danguje prieš 20 metų, pavardės, daug kitų įdomių faktų.
