Turguje šurmulio netrūksta ir šiokiadieniais. Pirkėjai būriuojasi jau prie turgaus prieigų ir akylai nužiūri įvažiuojančias priekabas, skuba iš paskos ir klausinėja nužiūrėtų mašinų kainų. Dabartinio pirkėjų būrio tikimasi čia bent jau iki kitų metų liepos. Mat Kazachstanas, Baltarusija ir Rusija pasirašė muitų sąjungos sutartį, pagal kurią iki kitų metų bus suvienodinti importo mokesčiai.
Įvežamiems naudotiems automobiliams jie turėtų didėti. Tad dabar aktyviai automobilius Kaune perkantys baltarusiai ir kazachai vėliau gali pasitraukti. O jie sudaro gana didelę pirkėjų dalį.
Pardavėjai nedžiūgauja
Kalbinti automobilių prekeiviai vis dar su nostalgija prisimena prieš kelerius metus buvusį mašinų prekybos aukso amžių. „Tada buvo galima iš anksto skaičiuoti pelną dar nenupirkus Vakarų turguose automobilių – visus masiškai nežiūrėdami į kokybę supirkinėdavo kazachai, kirgizai, tadžikai, – pasakojo kaunietis Antanas. – Dabar tenka atidžiai rinktis automobilį, nes nežinai, ar pavyks jį sėkmingai parduoti Lietuvoje. Tačiau turiu patirties, todėl negaliu labai skųstis ir sakyti, kad šis verslas merdėja.“
Rokiškietis Gintaras aiškino, kad naudotų automobilių kainos sunkmečiu nemažėja ne tik dėl pirkėjų iš Azijos šalių, Baltarusijos, bet ir dėl nekrintančių kainų Vakarų turguose. „Jau dešimtmetį važinėju į Belgiją, – kalbėjo prekeivis. – Su lietuviais tenykščiai pardavėjai bendrauja tik iš pagarbos, nes esame ilgamečiai klientai, bet šiaip mes ten jau neįdomūs – visi mieliau kalbasi su lenkų, bulgarų, slovakų ir kitų naujų ES šalių prekeiviais.“ Gintaro teigimu, dėl didesnių savo šalių rinkų jie Vakarų turguose gali siūlyti net iki 1 tūkst. eurų didesnes kainas nei lietuviai. „O kur dar transportavimo išlaidos, pragyvenimas Vakaruose ieškant automobilių, – aiškino Gintaras. – Taigi rasti pigesnį ir ne senesnį kaip 10 metų automobilį, kuris būtų patrauklus mūsų pirkėjams, nelengva.“
Prekeiviai minėjo, kad lengviausiai parduoda už 2,5–3,5 tūkst. eurų Vakarų turguose įsigytas mašinas. „Pardavus automobilį mums lieka vidutiniškai 200–300 eurų“, – teigė Gintaras.
Grįžo kazachai
Po Lietuvos priėmimo į Šengeno erdvę ir finansų krizės Kazachijoje Kauno automobilių turguje sumenko kadaise itin didelis pirkėjų iš šios valstybės būrys. Tačiau pastaruoju metu jie grįžo, nors ir ne tokiomis gausiomis pajėgomis. „Buvo sunkių laikotarpių, bet žmogus prie visko prisitaiko, – šypsojosi jau 8 metus į Lietuvą mašinų pirkti važinėjantis kazachas Zachidas Parmanovas. – Dabar ieškome automobilių ne senesnių nei 2001–
2003 m. gamybos, nes senesniems galioja didesni muitų mokesčiai.“
Kazachai ir kirgizai labiausiai domisi vokiškais, japoniškais automobiliais. Jie noriai perka su benzininiais varikliais ir nežiūri į vienatūrius.
Kai kurie Azijos šalių pirkėjai dairosi ir senesnių automobilių detalėms. Mat anksčiau privežus daugybę senų mašinų labai išaugo jų detalių poreikis.
Skirtingi poreikiai
Kauno turgų pamėgo ir baltarusiai. „Prieš daugiau kaip 5 metus važinėdavau į Vokietiją, bet dabar labiau apsimoka pirkti pas jus, – pasakojo iš Bresto atvykęs Eugenijus Barančiukas. – Čia ir pigiau pragyventi, ir atstumas mažesnis – savaitės pradžioje Kaune įsigyju 3–4 automobilius, o savaitgalį jais jau prekiauju Bresto automobilių turguje.“
Baltarusius kaip ir kazachus labiausia domina vokiški, japoniški automobiliai, bet su dyzeliniais varikliais, pagaminti 2001–2007 m. „Senesniems ir naujesniems taikomi didesni muitų mokesčiai“, – aiškino E.Barančiukas.
Baltarusis teigė, kad ir jis, ir jo tėvynainiai Kaune jaučiasi gana patogiai. „Čia puikūs žmonės, o pavalgyti kainuoja beveik tiek pat kaip ir Bresto mašinų turguje. Tiesa, cigarečių ir alkoholio kainos labai skiriasi“, – šyptelėjo baltarusis.
Lenkai itin atsargūs
Pasak turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktoriaus Valentino Naujanio, savaitgaliais į Kauno turgų atvyksta pirkėjų iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, netgi Slovakijos. „Įdomu, kad slovakams nusipirkti automobilį „Škoda“ Kaune yra pigiau nei savo šalyje. Mat čia šis modelis labai populiarus, todėl ir brangesnis“, – tvirtino direktorius.
ES šalių pirkėjai daugiausia automobilių dairosi ne perparduoti, o sau. „Jie domisi įvairesniais modeliais nei kazachai ar baltarusiai. Populiariausios mašinos su dyzeliniais varikliais“, – kalbėjo V.Naujanis.
Prekeivių teigimu, lenkų pirkėjai išsiskiria atsargumu, dažnai turi specialius prietaisus, kurie parodo, ar automobilio kėbulas nėra padengtas glaistu ir uždažytas po avarijos.
Pasak V.Naujanio, lietuviai ištikimi pamėgtoms markėms „Volkswagen“, „Audi“, „Opel“. Direktoriaus duomenimis, vietiniai sudaro tik 30 proc. Kauno automobilių turgaus pirkėjų. „Nuo kitų metų liepos, kai keisis muitų sąlygos Baltarusijoje ir Kazachijoje, vėl gali kisti pirkėjų sudėtis, bet tikiu, kad nemažai rinkos permainų išgyvenęs turgus sėkmingai gyvuos ir toliau“, – vylėsi V.Naujanis.
Saulius Tvirbutas
