Visą sausį Menų spaustuvėje nuosekliai dirba jaunieji režisieriai ir aktoriai – čia sausio 30-31 d. žiūrovų laukia pažintis su debiutuojančiu režisieriumi Artūru Areima ir jo pirmuoju spektakliu „Kelionė į kambario vidų“ pagal Michalo Walczako pjesę. Ambicingai užsibrėžęs tikslą demaskuoti šių dienų herojų, paskendusį vidutinybių minioje, Areima kviečia užsukti į kambario vidų ir trumpam pamiršti visą išorinį gyvenimą.
Jauno, šiandien vieno populiariausių lenkų dramaturgo Michalo Walczako pjesė „Kelionė į kambario vidų“, pirmiausia publikuota žurnale „Teatras“ (2004 m.), Lietuvoje statoma jau trečią kartą. Po lenkų pjesių skaitymų Jaunimo teatre 2004 m. (skaitymą režisavo Gintaras Liutkevičius) pernai jos ėmėsi Agnius Jankevičius, premjera įvyko birželį Kauno dramos teatre. Walczako pjesė jaunuosius lietuvių kūrėjus patraukė ne tik savitu magiškuoju realizmu, bet ir aktualia tematika. Walczakas, pats studijuodamas režisūrą Varšuvos teatro akademijoje, šią savo trečią pjesę parašė 2002 m. būdamas vos 23 metų. Tad ir jo herojus – jaunas žmogus, žengiantis pirmą žingsnį į suaugusiųjų pasaulį ir tik taip suprantantis, kad teks išlįsti iš savo saugaus mikropasaulio.
Spektaklio pagrindinis veikėjas Ježis Skura priverstas suvokti visą begalinį žmogiškos esybės trapumą – per išduotą meilę, sumindytą draugystę, prarastą darbą ir kankinančias vizijas. Jo emocijos prieštaringos: laisvės svaigulys ir baimė, netektis ir atradimas.
Ko gero, panašiai jaučiasi ir pats režisierius, žengdamas pirmą žingsnį į „suaugusiųjų“ teatro pasaulį. Kurdamas atvirą savo sąlygiška forma, lakonišką ir minimalistinį teatrinį pasaulį, režisierius žino einąs ne lengviausiu keliu ir tikisi kritikos. Paklaustas, koks jo tikslas kuriant šį spektaklį, režisierius nedvejoja: kad žiūrovas kažką iš spektaklio pasiimtų, kad susimąstytų ir galbūt ateitų pasižiūrėti antrą kartą.
Spektaklio metu scenoje bus šešios kėdės, trys peleninės ir šeši aktoriai: Tomas Rinkūnas, Daumantas Ciunis, Renius Juodzevičius, Olga Generalova, Tadas Gryn bei Agnė Kiškytė. Visa komanda, įskaitant ir scenografę Simoną Biekšaitę, – tebestudijuojantys būsimi scenos menų profesionalai.
Tai pirmasis jaunos kūrybinės komandos žingsnis profesionaliojoje scenoje, tačiau kaip sako sena indų patarlė: „Žengęs žingsnį, žmogus kerta šimtą takų“. Kitaip tariant, kelio atgal nebėra.
