„Art-o-thlon“ pulsuoja meilės ir mistikos idėjomis bei jų vizualizacijomis, brėžia spindulius nuo meno iki visuomenės, komandų nariai laikosi tvirtai susikibę už rankų ir siekia ištrūkti iš balto kubo erdvių.
Šį kartą tapytojas Linas Cicėnas (Cica) kartu su kitais „Industrinių pinokių“ komandos nariais pristatė savo sukurtą odę meilei – filmą, kuriame apjungė skirtingas meno rūšis: kiną, teatrą, šokį ir tapybą. Filmas apie tragišką menininko meilę balerinai baigėsi spektakliu studijoje. Filmo herojus, dailininkas Benasio Bennini, kurį įkūnijo pats Cica, pamilsta baleriną, kuri, jį atstūmusi, miršta. „Industrinių pinokių“ sumanymą įgyvendinti padėjusi Živilė Baikštytė į Lietuvos televizijos studiją inešama karste, iš kurio pakilusi, performansą užbaigia įspūdingu baleto šokiu, skambant Miglokos dainai.
Bendradarbiavimu besidžiaugiantys „Tėvynių sąjungos“ nariai – kaunietė Auksė ir Amerikos lietuvis Kimo – komisijai ir žiūrovams demonstravo „gaivališką proveržį“: Auksės silikono lėlės projekcijoje šoko pagal Kimo sukurtą muziką ir buvo lydimos jo paties vokalo bei ritualinio šokio, kuris priminė mistines šamaniškas apeigas, kuomet pasiekiama transo būsena.
Komanda „3“ parengė siurprizą ne tik žiūrovams ir komisijai, bet ir patys sau. Užduotį „be užduoties“ jie atliko kiekvienas atskirai tapydami savo idėjas ant drobės. Trys skirtingi darbai buvo sujungti į vieną darbą ir buvo išvynioti televizijos studijoje. Komandos nariai sakėsi nuoširdžiai, tačiau maloniai, nustebę. Kostiumo dizaineris Vilius Venckevičius savo darbe vaizdavo tai, kas labai artima Lietuvos kultūrai. Menininkas pasinaudodamas Lietuvos, kaip Marijos žemės idėja, pavaizdavo Šv. Mergelę, kuri yra su trimis rankomis (taip atiduodamas pagarbą savo komandos nariams). Menininkas naudoja simbolius, kurie artimi bažnytinei kultūrai ir kaukoles, kurios simbolizuoja didvyrius, padėjusius galvas vardan to, ką turime dabar. Gustė sakė šiuo metu „gyvenanti tik sušiais“, todėl jos darbe matėsi japoniškos minimalizmo tendencijos.
Na o „Art-o-thlon“ senbuviai – „Die Kitsch‘en“ komanda užkopė ant savotiško pjedestalo Lukiškių aikštėje. Savo darbui „Let in“ pasirinkę Lukiškių aikštę, kuri savyje apjungia įspūdingą istorinę atmintį ir šiuo metu yra diskusijų objektas dėl planuojamo atsirasti monumento, menininkai ironiškai legitimavo save kaip galią, o tuomet „sugrįžo“ į plačiąją visuomenę. Nuo 8 val. ryto iki vėlyvos popietės ant 10 metrų aukščio pjedestalo stovėję trys menininkai teigia, kad tuo nesiekė pasirodyti esą ypatingi – atvirkščiai, norėję, kad žiūrovas įsileistų juos į savo tarpą. Ši komanda pasižymi kritiniu požiūriu į istoriją, atmintį, socialines ir politines realijas, menininko statusą visuomenėje.
