Remontuojant Varpo gatvę Šiauliuose rasti archeologų radiniai padeda daugiau sužinoti apie miesto istoriją.
Varpo gatvė Šiauliuose pradėta rekonstruoti liepą. Kadangi dalis šios gatvės – Šiaulių istorinio senamiesčio ribose, kelininkų darbą prižiūrėjo istorijos specialistai.
Šią teritoriją tyrinėjantis Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologijos skyriaus muziejininkas Ernestas Vasiliauskas dienraščiui „Šiaulių kraštas“ sako, jog praėjusį mėnesį surasta daug koklių pavyzdžių, avalynės, medžio liekanų.
Rastas ir gerai išsilaikęs kaliošas, kuris gali būti seniausias ir geriausiai išsilaikęs iš kada nors rastų Šiauliuose.
Pasak E. Vasiliausko, kaliošo atradimas įrodo, jog Šiauliuose jau XIX amžiuje buvo domimasi madomis ir kaliošai atsivežami iš Rygos kaliošų fabriko, įkurto 1888 metais. Kaliošai Lietuvoje pradėti gaminti tik 1939 metais Kaune.
Kitoje gatvės atkarpoje atkasta pirklio gyvenamoji vieta, kurioje rastos muitinės plombos.
„Viena jų – Narvos barono Aleksandro Liudvigo fon Štiglico tekstilės ir linų fabriko, antroji – Virbalio muitinės, 1881 metų. Narvos plomba gali praturtini Šiaulių istoriją“, – pabrėžia istorikas.
Dabar, turint Narvos tekstilės fabriko plombą ir žinant jos unikalų numerį, nuspręsta kreiptis į Rusijos ar Estijos archyvus tikintis, jog knygos, kuriuose užfiksuoti siuntiniai iš fabriko, išliko.
Tuomet užsipildytų istorinė spraga, ir būtų žinoma, kokiais tekstilės audiniais prekiauta, būtų išsiaiškinta, kam priklausė atrastoji gyvenamoji vieta.
Pasak istoriko, tirtoji teritorija itin nedidelė, bet joje rastas nesudaužytas tuščias rudos spalvos vyno butelis iš Zalcburgo. Tai rodo, jog mieste vyko intensyvi prekyba alumi ir vynu, nes Šiauliai XIX amžiuje sparčiai plėtėsi.
Tiriamojoje teritorijoje surasta ir Olandijoje pagaminta molinė balkšvos spalvos pypkutė. Istorikams nekyla abejonių dėl pypkės kilmės: tokio molio Lietuvoje nėra, o tokių pypkučių Rygos ir Klaipėdos senamiesčiuose randama šimtai, tuo tarpu Šiauliuose – bene pirmas kartas.
Visiškai netoli gatvės istorikai aptiko senesnių kultūrinių sluoksnių, kurių amžius siekia XVI amžiaus pabaigą, XVIII amžiaus pradžią. Šioje teritorijoje rasta labai daug keramikos pavyzdžių. Įdomesni radiniai – galąstuvas ir antpirštis.
Prieš keletą dienų specialistas surado ir Carinės Rusijos Nikolajaus I monetas.
Šiomis dienomis, kaip rašoma dienraštyje „Šiaulių kraštas“, istorikas su metalo ieškikliu tyrinėja atidengtą žemę ir ieško galimų naujų radinių.
