Prekyboje pasirodė naujas Aivaro albumas Sage & Fool. Atlikėjas daugumai pažįstamas tik iš „Eurovizijos“ konkurso ir tik labiau besidomintys muzika žinojo kitą jo kūrybos pusę. Albumo teko laukti gana ilgai, tačiau pagaliau šviesą išvydęs darbas išsiskiria iš kitų masiškai kepamų produktų savo savitumu ir yra sunkiai įspraudžiamas į vieno žanro rėmus. Mintimis apie naują albumą sutiko pasidalinti pats Aivaras.
KV: Savo paskutinį darbą išleidai prieš penkerius metus, o po to tyla. Tuo tarpu yra kitų atlikėjų, kurie nuolat „kepa“ naujus diskus. Kodėl taip ilgai teko laukti tavo naujojo albumo?
A: Jeigu atvirai, mane dažnai stebina, kodėl laukti tenka taip trumpai... Dauguma mano gerbiamų kūrėjų – grupių ir atlikėjų – albumus kuria kelerius metus. Manau, kad penkeri metai – tinkamas laikotarpis rimtesnei knygai parašyti, o šis albumas ir yra kaip knyga. Sutelktas kūrybinis darbas truko apie trejus metus, tačiau teko daryti vieną kitą ilgesnę pertrauką, išvykti į mokslinę stažuotę užsienyje, taip pat lygia greta triūsti prie kitų meninių sumanymų. Albume stengiausi viską atlikti pats, aiškinausi savo ribas ir – duok Dieve – vieną kitą perspektyvą. Dirbdamas vienas – viską dariau, regis, tiksliau, bet kartu ir daug lėčiau. Ir tie penkeri metai – ai, jie kaip diena...
KV: Bet prie albumo turbūt nedirbai visiškai vienas? Kas dar tau padėjo kūrybiniame procese?
A: Turbūt pats ir būsiu didžiausias savo paties pagalbininkas. Muzikos kūrybos ir gamybos procesą esu įvaldęs nuo A iki Z, todėl ryžausi eksperimentui išsiaiškinti savo ribas, laisves, galimybes – ir kaip kompozitoriaus, ir kaip atlikėjo, ir kaip garso režisieriaus. Ryžausi, nes puikiai suprantu, koks pažeidžiamas žmogus daraisi, taip elgdamasis. Vienur ir kitur gitaras įgrojo mano geri pažįstami ir kolegos: Andrius Gružauskas, Andrius Grabauskas, Aras Žvirblys; trimitą ir fliugelhorną albume pūtė mano buvęs mokytojas Juozo Gruodžio konservatorijoje Vytautas Ramančiūnas. Padėka ir pagarba jiems! Visa kita – renčiau, grioviau ir vėl renčiau pats.
KV: Koks buvo pats albumo kūrimo procesas?
A: Prieš gerus penkerius metus buvau pasirašęs su JAV muzikine agentūra „Noma“ sutartį, kuria įsipareigojau sukurti projektą anglų kalba. Projekto tikslas – keletas populiarios muzikos kompozicijų, kurias būtų galima panaudoti filmams, video projektams, animacijai įgarsinti. Kaip tik tuo metu buvau išleidęs savo antrą solinį albumą Myliu arba tyliu, ruošiausi išleisti akademinio pobūdžio knygą, turėjau daug mokslinių įsipareigojimų, sutarties taip ir neįgyvendinau – žinoma, taikiai, nieko neskriausdamas. Tačiau jau buvau spėjęs įsirašyti kelis angliškų dainų eskizus.
Atnaujinęs muzikinę veiklą garso įrašų studijoje, grįžau prie tų angliškų eskizų, teko apsispręsti, ar juos plėtoti, ar pradėti kažką nauja. Nusprendžiau plėtoti... Todėl albumą ir kūriau anglų kalba iki galo. Įrašinėjau „Kranto studijose“, kuriose dirbu garso režisieriumi. Laiko skyriau tiek, kiek reikėjo, naudojausi prabangia garso įrašymo ir apdorojimo įranga, kuri niekuo nenusileidžia geriausioms garso įrašų studijoms pasaulyje... Dar ir dabar negaliu patikėti, kad galiu sau leisti šitiek kūrybinės ir techninės laisvės bei prabangos. Labai iš lėto į tai žengiau...
Prie albumo paprastai dirbdavau vėlyvais vakarais ir naktimis, kai dauguma žmonių sumigę ir aplinkui ramu. Yra tokia angliška patarlė „The devil is in the detail“ (liet. „velnias glūdi smulkmenose“). Toks tas procesas ir buvo – devynios galybės kruopščiai apgalvotų smulkmenų, kurias inventorizuoti šiandien nebėra tikslo. Svarbiausia – rezultatas. Šaunu, jeigu jis – lengvas ir grakštus.
KV: Kaip gimsta tavo dainos? Kokios pagrindinės jų temos?
A: Kažkokių ypatingų pastangų nededu. Garsų pasaulyje niekada nėra taip, kad nebūtų, kur eiti. Klausimas tik „kur šįkart norėčiau eiti“. Esu žmogus be įkvėpimo, nejaučiu, kad vienos gyvenimo akimirkos kūrybiniu požiūriu yra pranašesnės už kitas. Taigi tariu sau „šiandien kursiu“, ir sukuriu. Pagrindinių muzikinių motyvų komponavimas man einasi labai lengvai ir dėsningai. Kita vertus, perėjus prie tų „velniškų“ smulkmenų, aranžuojant ir režisuojant įrašytas partijas bei garsus, prasideda gana alinantis, lėtas, derinamasis darbas. Daug dienų ir nemažai mėnesių, kol gaunu tą atspalvį, kurio ieškau.
Jeigu klausdama apie temas, turite galvoje dainų eiles, net nesu tikras, kaip jos išsirutulioja. Žodžių nerašau, aš juos išdainuoju. Pirma eina fonetinės ir tik po to semantinės paieškos. Žodžius suvokiu gan tapybiškai, juos tarsi užpiešiu ant muzikos, pasirinkdamas „kalbinius dažus“, kurių du trečdaliai įsigeria į muzikinę aranžuotę, o kiti lieka ant paviršiaus kaip savotiška balsinė kūrinio faktūra. Postringauju, neklausykite manęs. Kūrybą aprašinėti tas pats, kas virškinimą. Niekad nenurytum. Eigoje viskas daug paprasčiau.
KV: O kodėl albumo pavadinimas būtent toks – Sage & Fool?
A: Siauresniu požiūriu – tai vienos iš albume skambančių dainų (nr. 5) pavadinimas (liet. „Išminčius ir kvailys“) – dainos, kurioje ironizuoju mums visiems retsykiais nesvetimą polinkį save – tokius, kokie esame – aiškinti ne savimi, o dangaus kūnais... Lemties gyvenime yra daug mažiau, negu kartais sau vaizduojamės. Albumo atveju tas pavadinimas įgauna platesnę reikšmę – išmintis ir kvailystė yra dvi žmogaus gyvenimo kraštutinybės, tarp kurių kiekvienas judame krutame, puolame ir keliamės. Išminčius pats sau kvailas, kvailys pats sau išmintingas. Tame yra nemažai tragedijos, bet nemažai ir komedijos. Šis erzinamas padėties žaismingumas – mane kaip kūrėja ir intriguoja.
KV: Jei reiktų savo muziką įsprausti į konkretaus žanro rėmus, kokiam ją priskirtum?
A: Jetau, pats sunkiausias klausimas! Hm, gal alternatyvioji popmuzika? Popmuzika, nes albumo melodika, akordika, ritmika, instrumentika nėra eksperimentinės, laisvai ir patogiai išsitenka popmuzikos tembrinėje gamoje. Alternatyvioji, nes kūrinių sandara, dalių išdėstymas yra gana aikštingas, nepaiso tradicinių pop dainos kanonų, nuotaikos nėra pritaikytos greitam radijiniam „sukramtymui“, žodžiuose – pernelyg daug simbolizmų ir perkeltinių užuominų, na ir pačios kūrinių trukmės...jos tokios pratisos, laiko suvokimas yra kažkoks kitoks, lėtesnis. Nesu muzikologas, man nelengva šnekėti apie muziką.
KV: Ar galėtum kuriuos nors atlikėjus įvardinti, kaip įtakojančius tavo kūrybą?
A: Muzikos vien tik savo malonumui klausausi palyginti retai. Esu garso režisierius, profesinėje aplinkoje, įrašų studijoje garsuose skendžiu kasdien po kelias valandas, tad atokvėpio akimirkomis mieliau renkuosi natūrinius garsus, ypač upės tekėjimą, čiurlenimą, skalavimą, arba miško ošimą, šlamėjimą, krebždėjimą. Labai pasiilsiu. Bet retsykiais vis dėlto pasiklausau ir muzikos: „Muse“, „Radiohead“, George'o Michaelo, „Deep Forest“, „Evanescence“, Dido, Ryuichi Sakamoto, „Perl Jam“, „Queens of the Stone Age“, Alanis Morissette ir kitų.
KV: Paprastai muzikantai, išleidę naują albumą, leidžiasi į jį reklamuojančius muzikinius turus. Ar planuoji savo albumo koncertinius pristatymus? Kada paskutinį kartą buvai scenoje?
A: Tai studijinis darbas, šiuo atveju esu įrašantis, o ne atliekantis menininkas, geriausias ir tiksliausias albumo pristatymas – pats garso įrašas. Popmuzikos koncertai yra savaip žavūs, bet muzikai klausytis jie lygiai taip pat tinkami, kaip knygoms skaityti. Paskutinį sykį scenoje buvau turbūt prieš ketverius metus. Laimingesnis jaučiuosi kūrėjo kailyje, bet ypatingomis progomis pačiam įkūnyti savo kūrybą nebūtų neprasmingas užsiėmimas. Gal kada nors ateityje.
KV: Kaip ir kur klausytojai galės įsigyti tavo albumą Sage&Fool?
A: Albumas, kurį vienoje pakuotėje išleidau dviem formatais Audio CD ir DVD Audio, bus platinamas pagrindiniuose muzikai skirtuose prekybos taškuose jau pirmosiomis gegužės savaitėmis. Albumą užsisakyti galima ir tiesiogiai e. pašto adresu . Skaitmenines garso bylas teisėtai įsigyti bus galima internetiniu adresu .
KV: Baigei įrašinėt albumą... Ir toliau? Neatsirado tuštumos jausmo?
A: Gyvenime tą tuštumos jausmą, apie kurį šnekate, esu patyręs gal porą tris kartus. Šįkart jam pasireikšti greičiausiai nebus vietos. Viskas klostėsi kitaip, kitaip muzikavau, kitoks buvo mano santykis su įsivaizduojama auditorija, netgi su žiniasklaida dabar kitoks santykis: ir ji, ir aš esame pasikeitę... Menininko priedermė ne tik kurti, bet ir paaiškinti savo estetinius sumanymus platesnei visuomenei. Todėl keletą savaičių skirsiu intensyvesniam bendravimui – tiek su klausytojais, tiek su žiniasklaida. Mano žinia, jūsų sklaida. Už tai – jums milžiniškas ačiū!
KV: Ačiū, Aivarai, už pokalbį.
Kristina Valickaitė
