Visai neseniai senoje apdulkėjusioje laiškų dėžėje buvo rastos garsajuostės, kuriose galima girdėti pačios Agathos Christie balsą. Neįkainojamą medžiagą viename iš rašytojos namų rado jos vienintelis anūkas Mathew Prichardas.
„Visiškas egoistas“, Agatha Christie sako apie savo nepakartojamą, mažaūgį, neprilygstamai apsirėdžiusį belgą detektyvą Erkiulį Puaro.
„Pasipūtėlė ir senmergė“, taip apibūdinama ponia Marpl, kita žymi jos detektyvų seklė. „Senmergė, gyvenanti kaime“.
Pilna juostų trukmė yra daugiau nei 13 valandų. Į paširdžius durianti rašytojos gyvenimo istorija, tikra medžiaga, buvo įrašyta 7-ajame dešimtmetyje. Dabar ji užims darbingą vietą tarp rašytinių moters kūrinių. Moters, didžiosios britų detektyvų meistrės. Rašytojos, kuri labai retai duodavo interviu.
Kalbama, jog šis atradimas bus oficialiai paviešintas pirmadienį, per 118-ąsias rašytojos gimimo metines, ir prisidės prie įsimintinos kolekcijos.
D. Britanijoje apetitas A. Christie kūrybai nemąžta. Ištikimi gerbėjai mini jos gimtadienį savaitės trukmės teatro festivaliu, lobio paieškomis, arbatos ir mistikos vakarėliais. Ir nors minėtoji kūryba nelaikoma „aukštąja“ literatūra, kiekvienais metais šalyje parduodama daugiau nei 500 tūkstančių jos knygų. Ją perkamų kūrinių skaičiumi lenkia tik Šekspyras ir Biblija.
Imdami domėn tokį didelį susidomėjimą, rašytojos atstovai mąsto apie dalies juostų išleidimą, taip sukuriant naują, papildytą rašytojos biografijos versiją.
Ekspertai teigia, jog rašytoja, būdama taupi moteriškė, panaudojo senas juostas, o įrašinėdama savo pasakojimus tikrai nemanė, jog jie kada nors turės istorinę vertę.
Traškančiose juostose galima išgirsti A. Christie, pasakojančią apie savo knygų herojus, apie tai, kaip ji juos matė, suprato. Rašytojos tonas kinta nuo įprastinio vingiuojančio iki šalto ir profesionalaus.
„Šios juostos yra neįtikėtinos“, pasakoja Laura Thompson, išleidusi rašytojos biografiją. „Šiais laikais to niekur nebeišgirsi. Čia girdime senąją Angliją. Rašytoja kalba taip, lyg būtų iš karaliaus Edvardo laikų, lyg būtų iš kilmingo sluoksnio, tikra dama. Tai sustabdytas XX amžiaus pradžios laikas, kai socialinė tvarka buvo neliečiama, kai nusikaltimą galima buvo įvykdyti tik socialiai priimtinoje vietoje ir tokiomis priemonėmis kaip, pavyzdžiui, aršeniku pyragėliuose“.
Vienoje juostoje rašytoja dalijasi mintimis, kaip gimė ponios Marpl personažas.
„Aš visai nepamenu, kaip rašiau „Žmogžudystę vikarijoje“ (šioje knygoje minima ponia Marpl - past.). Turiu omeny tai, jog visai neprisimenu, nei kaip ir kodėl aš tai rašiau. Taipogi nepamenu, kodėl pasirinkau naują personažę, ponią Marpl. Žinau tik tai, jog tą akimirką tikrai neplanavau susieti su ja visos savo kūrybos“.
„Žmonės nuolat man rašo siūlydami, jog ponia Marpl ir Erkiulis Puaro turėtų susitikti. Bet kodėl? Esu tikra, kad jie nenorėtų sutikti vienas kito. Neleisiu jiems susitikti, nebent pajusiu staigų postūmį tam“.
Garsiosios rašytojos anūkas teigia, jog nenori paviešinti visų juostų. „Mes tikrai visų jų nepublikuosime. Yra tam tikrų neaiškių vietų, dėl kurių autobiografijos tikslinimas komplikuojasi“.
Tačiau, nepaisant visko, gali būti ir taip, kad pati A. Christie niekada nenorėjo, jog juostos būtų atrastos.
Tarp juostų yra ir 1955 metais darytas BBC interviu bei 1974 metų įrašas, kuriame rašytoja dalijosi prisiminimais apie I pasaulinio karo medicinines ambulatorijas, kuriose ji įgijo žinių apie nuodus.
Agatha Christie gimė 1890 metais rugsėjo 15 dieną turtingo amerikiečio ir britės šeimoje. Ji buvo dukart ištekėjusi, o žurnalistai pamena ją kaip itin nenorinčią bendrauti.
A. Christie parašė 66 detektyvinius romanus, 163 apsakymų, 19 pjesių, 4 negrožinius kūrinius ir 6 romantines noveles, kurias pasirašė Mary Westmacott vardu.
Simboliškas buvo jos sprendimas „nužudyti“ Puaro 1975 metų novelėje „Užuolaidos“ – seklio pavardė įrašyta nekrologe rugpjūčio 6 dienos „New York Times“ dienraštyje. A. Christie mirė po metų.
Ekspertų teigimu, visą gyvenimą rašytoja labai saugojo savo personažus.
„Ji labai ypatingai jautė jų vertę. Nemanau, jog būtų norėjusi išgirsti, kaip apie juos kalba kiti žmonės“.
