1967 metais Latvijos, Lietuvos ir Estijos muzikologai pradėjo rengti Baltijos muzikologų konferencijas. Pratęsdamos tarpukario metų Baltijos muzikų konferencijų tradicijas, šios konferencijos ženkliai prisidėjo plėtojant trijų kraštų muzikologų bendruomenių bendradarbiavimą ir kultūrinį dialogą.
Jau keturiasdešimt metų organizuojamos kasmet Rygoje, Vilniuje ar Taline bei kituose Baltijos valstybių miestuose, jos praturtino nacionalines muzikos kultūras ir susilaukė tarptautinio pripažinimo. Tuo pat metu šios konferencijos stiprino kultūrinio nonkonformizmo tendencijas politinės ir ideologinės priespaudos metais. Atkurtos Nepriklausomybės metais Baltijos muzikologų konferencijos tapo tarptautinės reikšmės forumais, atvirais visų muzikos mokslo disciplinų bei įvairiausių muzikos kultūrų specialistams.
40-osios Baltijos muzikologų konferencijos temą inspiravo šiuolaikinės muzikologijos kultūrinis posūkis, aktualizavęs muzikos – kaip kūrybos praktikos ir meninės patirties – ryšius su jos kultūriniais ir socialiniais kontekstais. Konferencijos tema „Muzika ir genius loci: poetika ir politika“ nukreipia į pačias kūrybiškumo ištakas – muzikų ir muzikavimo sąveikas su sociokultūrine terpe, bendruomene, tradicija. Kaip šias ilgaamžes muzikos kultūros dominantes keičia technologinės ekspansijos, globalinių migracijų ir kultūrinio maišymosi iššūkiai? Šias ir kitas temas tarptautinės konferencijos metu svarstys muzikologai iš 13 Europos valstybių ir Izraelio. Kviestinius pranešimus skaitys Vytautas Landsbergis (Europos Parlamentas) ir programų komiteto nariai Eero Tarasti (Helsinkio universitetas, Suomija) bei Adamas Krimsas (Notingemo universitetas, D. Britanija). Renginyje dalyvaus Tarptautinės muzikologų draugijos prezidentas Tilmanas Seebaßas (Insbruko universitetas, Austrija).
Konferencijos metu bus organizuojama speciali sesija, skirta žymiam muzikologui bei politikui, Baltijos muzikologų bendradarbiavimo puoselėtojui, šiuo metu – Europos parlamento nariui Vytautui Landsbergiui (1932). Programą papildys kamerinės muzikos koncertas Lietuvos muzikos klasikų – tarpukario lietuvių muzikos avangardo atstovo, tautinės ketvirtonių muzikos pradininko Jeronimo Kačinsko (1907–2005) ir lietuvių modernizmo atstovo kompozitoriaus Jono Nabažo (1907–2002) – jubiliejams pažymėti. Koncertas skiriamas muzikologės Onos Narbutienės (1930–2007) atminimui.
Solidus konferencijos programų komitetas, kurį sudaro Algirdas Ambrazas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Jonas Bruveris (Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Liudmila Kovnatskaja (St Peterburgo konservatorija ir IMS), Adam Krims (Notingemo universitetas), Helmut Loos (Leipcigo universitetas),
Raymond Monelle (Edinburgo universitetas), Eero Tarasti (Helsinkio universitetas).
Konferenciją rengia Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija. Konferencijos koordinatorė - Muzikologų sekcijos pirmininkė Rūta Stanevičiūtė-Goštautienė. Konferencijos partneriai - Tarptautinė muzikologų draugija, Muzikos informacijos ir leidybos centras,
Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Latvijos kompozitorių sąjunga, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus. Rėmėjai LR Kultūros ministerija ir LR Kultūros ir sporto rėmimo fondas.
PROGRAMA
Spalio 17 d., trečiadienis, (Kompozitorių namai, A. Mickevičiaus 29, Vilnius)
9.30 Dalyvių registracija ir atidarymas
Dalyvauja Tarptautinės muzikologų draugijos prezidentas Tilman Seebass ir Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas Remigijus Merkelys
10.00–11.30 I posėdis Globalumas versus lokalumas šiuolaikinėje muzikoje
Vadovauja Tilman Seebass
Miguel Álvarez-Fernández (Oviedo universitetas)
Folklorizmas ir avangardas. Globalumo ir lokalumo įtampos šiuolaikinėje ispanų muzikoje
Marija Masnikosa (Menų universitetas, Belgradas, Serbija)
Postminimalizmas šiuolaikinėje serbų muzikoje kaip globalios postmodernios kultūros dalis
Dario Martinelli (Helsinkio universitetas, Suomija)
„Le canzoni della mafia“. Italų muzikos ir kultūros reprezentavimas anapus Italijos
11.30–12.00 Kavos pertrauka
12.00–13.00 II posėdis Išvietinimai
Vadovauja Adam Krims
Marta Szoka (Lodzės muzikos akademija, Lenkija)
Alexanderis Tansmanas ir „klajojančio žydo“ sindromas
Danutė Petrauskaitė (Klaipėdos universitetas, Lietuva)
Muzikinis Baltijos emigrantų bendradarbiavimas JAV
***
15.00–16.00 Paskaita
Eero Tarasti (Helsinkio universitetas, Suomija)
Utopinės ir transcendentinės vietos muzikoje – tonalių formų egzistencinio erdviškumo link
16.00–16.15 Kavos pertrauka
16.15–17.45. III posėdis Genius loci ir įsivaizduojami garsovaizdžiai šiuolaikinėje lietuvių muzikoje
Vadovauja Gražina Daunoravičienė
Jūratė Katinaitė (Lietuva)
Muzikiniai Vilniaus portretai
Beata Baublinskienė (Lietuva)
Genius loci ir naujausi lietuvių kameriniai sceniniai projektai. Kultūrinio tapatumo
klausimas
Audronė Žiūraitytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Lokalumas ir globalumas Onutės Narbutaitės kūryboje ir jos recepcijoje
Spalio 18 d., ketvirtadienis (Kompozitorių namai)
9.30–11.00 IV posėdis Muzika ir politika I: pasipriešinimas ir kolaboravimas sovietinio režimo metais
Vadovauja Joachim Braun
Olga Digonskaja (D. Šostakovičiaus archyvas, Rusija)
Šostakovičius 4-ame dešimtmetyje: lojalumas ar protestas?
Živilė Ramoškaitė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius, Lietuva)
Okupuotųjų dainos: poetika ir politika
Dmitri Braginski (Sankt Peterburgo Rimskio-Korsakovo valstybinė konservatorija, Rusija)
Dmitrijus Šostakovičius, sportas ir politika SSRS
11.00–11.30 Kavos pertrauka
11.30–13.00 V posėdis V Muzika ir politika II: nuo politizuotos muzikos link rinkodaros
Vadovauja Jonas Bruveris
Bogumila Mika (Silezijos universitetas, Ciešinas, Lenkija)
Pasakojimas ar eskapizmas? 1968-ųjų atmintis lenkų muzikoje
Naďa Hrčková (Comenius universitetas, Bratislava, Slovakija)
Politika, muzika ir teatras Jurajaus Benešo operoje Das Festmahl (1980)
Ilona Breģe (Latvija)
Kūryba ir akademinės muzikos rinka Latvijoje
***
15.00–16.00 Paskaita
Adam Krims (Notingemo universitetas, D. Britanija)
Muzika kaip dizainas ir kultūriniai kvartalai
16.00–16.15 Kavos pertrauka
16.15–17.45. VI posėdis Vieta kaip metafora ir įrėminimas
Vadovauja Dario Martinelli
Emilija Sakadolskienė (Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuva)
Vieta kaip metafora muzikinėje erdvėje
Lina Navickaitė (Helsinkio universitetas, Suomija / Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
„Mokyklos“ samprata globalizuotoje kultūroje. Svarstymai apie nacionalines fortepijono atlikimo tradicijas
Aleksi Malmberg (Helsinkio universitetas, Suomija)
Genius loci ir koncerto vieta. Muzikos ir politikos sankirta Helsinkio kultūros rūmuose
Spalio 19 d., penktadienis, (Kompozitorių namai)
9.30–10.00 Rinkinio Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijos / Baltic Musicological Conferences. History and Traditions pristatymas. Dalyvauja sudarytojos ir autoriai
10.00–11.00 VII posėdis Permąstant nacionalumą I: tarpkultūriniai ryšiai ir nacionalumo ištakos
Vadovauja Marta Szoka
Tijana Popović Mladjenović (Menų universitetas, Belgradas, Serbija)
Debussy karo metų kompozicijos. Politika grindžiamas nacionalumo tematizavimas ir (auto)poetikos teisė
Paulo F. de Castro (Lisabonos naujasis universitetas, Portugalija)
Ištakų paradoksalumas: svarstymai apie modernizmą ir nacionalumą
11.00–11.30 Kavos pertrauka
11.30–13.00 VIII posėdis Permąstant nacionalumą II: tapatumo paieškos
Vadovauja Helmut Loos
Joachim Braun (Bar-Ilano universitetas, Izraelis)
Slaptos muzikos kalbos prasmės buv. sovietinėse Baltijos respublikose
Rūta Gaidamavičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Antrosios Lietuvos modernizmo bangos bruožai
Baiba Jaunslaviete (Jazepo Vytuolo muzikos akademija, Riga, Latvija)
Nacionalinių motyvų panaudojimo savitumas Maijos Einfeldės kūryboje ir latvių muzikos kontekstas
***
15.00–16.00 IX posėdis Įvietinimas ir individualus stilius
Vadovauja Emilija Sakadolskienė
Mart Humal (Estijos muzikos ir teatro akademija, Talinas, Estija)
Epitafija iš Järvenpää tylos
Eva-Maria v. Adam-Schmidmeier (Vokietija)
Eduardas Tubinas – nacionalinis kompozitorius egzilyje
Kalliopi Stiga (Atėnų universitetas, Graikija)
Mikis Theodorakis: kai liaudies daina tampa Žemės daina
16.00–16.15 Kavos petrauka
16.15–17.45 Bendroji diskusija
Stendiniai pranešimai
Jeremy Barham (Surrey universitetas, D. Britanija)
Mahleris, Heimat ir Randkultur. Centro ir periferijos muzikinė politika
Inga Jankauskienė (Kultūros, filosofijos ir menotyros institutas, Vilnius, Lietuva)
Dvigubų standartų mechanizmas. Istorijos pamokos iš lietuvių muzikologijos pozicijų
Haiganus Preda-Schimek (Austrija)
Privačioji miesto muzika. XIX a. Vidurio Europos ir Balkanų tarpkultūrinių ryšių analizė
Spalio 20 d., šeštadienis
10.00–13.00 Signatarų namai (Pilies 26, Vilnius)
Hommage à Vytautas Landsbergis: muzika, kultūra, politika
Renginys, skirtas žymiam muzikologui bei politikui, Baltijos muzikologų bendradarbiavimo puoselėtojui, šiuo metu – Europos parlamento nariui prof. Vytautui Landsbergiui (1932)
10.00–11.45
Jonas Bruveris (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Apie didingumą. M. K. Čiurlionis
Giedrė Jankevičiūtė (Kultūros, filosofijos ir menotyros institutas, Vilnius, Lietuva)
Lietuvos peizažas: vaizdas ir vaizdinys
Donatas Katkus (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Landsbergis groja Čiurlionį
Vita Gruodytė (Lietuva/Prancūzija)
Geresnės muzikologijos troškimas
Nerijus Šepetys (Vilniaus universitetas)
Vytautas Landsbergis kaip XX a. Lietuvos valstybės istorijos veikėjas
Mantas Adomėnas (Vilniaus universitetas / Pilietinės visuomenės institutas)
Moralinė politika: trumpa idėjos biografija. Hommage à Vytautas Landsbergis
***
12.00–13.00
Paskaita
Vytautas Landsbergis (Europos Parlamentas). Apie muziką
***
15.00 Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji 4, Vilnius)
Du lietuvių muzikos vienišiai... Jono Nabažo (1907–2002) ir Jeronimo Kačinsko (1907–2005) kamerinė muzika. Skiriama Onos Narbutienės (1930–2007) atminimui
Programa
Įžangos žodis. Vytautė Markeliūnienė
J. Nabažas, Styginių kvartetas Nr. 1 (1932)
J. Kačinskas, Keturios miniatiūros (Trio Nr. 2) fleitai, klarnetui ir violončelei (1958)
J. Kačinskas, Lietuviška siuita (Trio Nr. 4) fleitai, klarnetui ir fagotui (1983)
J. Kačinskas, Duo smuikui ir violončelei (1990)
Atlikėjai
Styginių kvartetas Chordos: Ieva Sipaitytė (smuikas), Vytautas Mikeliūnas (smuikas), Robertas Bliškevičius (altas), Mindaugas Bačkus (violončelė), Andrius Radziukynas (fleita), Julius Černius (klarnetas), Šarūnas Kačionas (fagotas).
