Kaip gimė šis projektas?
„LT Big Brother“ projektas buvo pradėtas Londone 2009 metais LCLC (angl. Lithuanian City of London Club) klubo iniciatyva, kurio vienas iš pradininkų buvo Rytis Vitkauskas, ilgametis „LT Big Brother“ mentorius. Iš pradžių projektas buvo labai nedidelis, visi mentoriai buvo iš Londono ir daugiausia dirbantys finansų sektoriuje, tad ir pagalba buvo orientuota į studentus, kurie siekė darbo finansų srityje.
Po kelių metų, 2011 metais, „LT Big Brother“ išsiplėtė į JAV – tai buvo vienos mažosios sesės, tuomet turėjusios mentorių Londone, idėja. Ji išplėtė projektą į JAV regioną, pati tapo mentore ir, pamačiusi, kad studentų noras dalyvauti yra labai didelis, projektas išsiplėtė ir į kitus regionus ir jau dabar praktiškai surenkame mentorius iš įvairiausių sričių ir iš viso pasaulio.
Kodėl lietuviai pasirenka tapti didžiaisiais broliais ir sesėmis?
Daugumos motyvacija turbūt pagrįsta noru būti kažkokios prasmingos organizacijos, grupės dalimi, įsitraukti į savanorišką veiklą, ypač tokią, kuri susijusi su Lietuva ir lietuviais, kadangi dauguma mentorių gyvena užsienyje. Mentoriumi taip pat tampama tuomet, kai žmogus nori atsidėkoti už patarimus, pagalbą, kurią pats yra kažkada gavęs iš kitų žmonių. Retkarčiais mažieji broliai ir sesės baigę studijas ir įgavę darbo patirties patys tampa mentoriais.
Mentoriai pastebi, kad bendraujant su motyvuotu ir iniciatyviu jaunesniu žmogumi galima pasisemti idėjų, sužinoti apie tam tikras naujoves, specifinės srities tendencijas, galbūt permąstyti ir savo paties karjerą ar įvairius gyvenimo vingius.
Mentoriai kartais taip pat džiaugiasi galintys turėti įdomią ir praturtinančią diskusiją su gabiu ir sumaniu studentu. Kartais tarp mentoriaus ir studento užsimezga labai draugiškas ryšys ir du žmonės tampa draugais, nes panašiai mąsto, turi bendrų pomėgių ar galbūt nori įgyvendinti kartu kokią iniciatyvą. Mentorystė neatima daug laiko, jei bendravimas yra sklandžiai planuojamas.
Be to, labai svarbus faktorius yra tai, kad mentorius, įsitraukęs į LT Big Brother projektą, tampa organizacijos nariu ir gauna kvietimus į mūsų organizuojamus renginius. Taip atsiveria platesnis ratas žmonių, naujų pažinčių. Ypač Lietuvoje organizuojama daug renginių, kadangi tai didžiausias mūsų regionas, tad mentoriai gyvenantys Lietuvoje turi galimybę susipažinti su kitais šio regiono mentoriais, studentais.
Mano pačios patirtis mentoriaujant kol kas nėra labai ilga ir neturiu kažko įsimintino papasakoti, tačiau norėčiau pasidalinti kitų mentorių, kurie man pasakojo apie savo istorijas, įdomia patirtimi.
Viena mentorė pasakojo, kad labai gražiai bendravo su savo mažąja sese ir kartą pakvietė ją apsilankyti savo mieste, nes mažoji sesė (studentė) gyveno kitame mieste. Susitikusi su mentore ne savo mieste studentė praleido kartu su mentore ne tik sutartą laiką, bet mentorė ją taip pat pakvietė į muzikos festivalį. Grįžusi namo studentė savo įspūdžius papasakojo mamai.
Po kurio laiko mentorė gavo ranka rašytą laišką iš savo mažosios sesės mamos. Mama dėkojo mentorei už jos dukrai suteiktą laiką ir tokius gerus įspūdžius. Mama pasakojo, kad grįžusi namo jos dukra buvo tokia laiminga, sužavėta, įkvėpta ir motyvuota siekti savo tikslų ir nuversti kalnus.
Ji jautėsi tarsi devintam danguje, kad sutiko tokį nuostabų žmogų, kuris nuoširdžiai nori jai padėti tobulėti ir siekti karjeros. Mentorei tai paliko neapsakomą jausmą. Tai viena iš labiau emocionalių istorijų.
Nemažai sėkmės istorijų yra apie tai, kaip mentorius paskatino aplikuoti į darbo pozicijas ar praktiką savo darbovietėje, kurios dažniausiai baigėsi sėkme. Taip pat kita istorija yra apie tai, kaip mentorė paskatino savo mažąjį brolį nebijoti rašyti ir publikuoti straipsnius jį dominančia tema, o galiausiai abu pradėjo dirbti prie mentorės projektų.
Kas yra geriausia, ką iš šio projekto gali pasisemti jaunieji jo dalyviai? Kaip jiems to pasiekti?
Manau, jaunieji dalyviai gali gauti tikrai labai labai daug neįkainojamos patirties plačiąja prasme. Žinoma, ne visuomet tai pavyksta, nes ne visada pavyksta puikiai suporuoti žmonių, kurie idealiai atitiktų vienas kitą profesine prasme, bet visada stengiamės tai įgyvendinti kaip įmanoma geriau.
Taigi, jaunieji dalyviai gali gauti ne tik daug patarimų, kur ir kaip ieškoti darbo pabaigus mokslus, kaip teikti paraiškas ir kaip geriau susitvarkyti CV, bet ir įkvėpimo, motyvacijos ir paskatinimo imtis daug daugiau veiklos ar iniciatyvų, nei studentas iki tol galvojo.
Mentoriai gali labai praplėsti akiratį, paskatinti apmąstyti įvairiausius karjeros kelius ir alternatyvas. Tiems, kas nežino, kokiu keliu eiti, ką daryti, mentoriai gali papasakoti, koks yra darbas vienoje ar kitoje specializacijoje, padėti žmogui nuspręsti, kur jis ar ji pats geriausiai tiktų, t.y. kokiam darbui.
Kai kurie studentai kartais susiduria su nesėkmėmis, ilgai nepavyksta gauti norimo darbo, ar kas nors nesiseka studijose, tuomet mentoriai labai gelbsti kaip ramstis ir motyvatorius nepasiduoti, suteikia daug moralinės, emocinės paramos ir padeda išgyventi sunkų laikotarpį, kol galiausiai vieną dieną kažkas vis tiek pasiseka.
