Žilvinai, ar tiesa, kad Lietuvoje aukštąjį mokslą baigę studentai vis tik nežino labai daug elementarių dalykų, susijusių su įsiliejimu į darbo rinką? Pavyzdžiui, kaip sėkmingai pasirodyti per darbo pokalbį.
Dažna klaida, kurią vis dar daro į darbo pokalbį einantys jaunuoliai – jie nepadaro būtinųjų „namų darbų“ ir nepasidomi įmone, darbo vieta, į kurią pretenduoja. Vietoj to, jie yra susitelkę į karjeros „darymo“ galimybes, būdus save „parduoti“. O darbdaviui iš tikro svarbu, kad kandidatas domėtųsi darbo vieta, į kurią pretenduoja: klausimai apie tai, ar čia bus galima „padaryti“ karjerą, yra visiškas šūvis pro šalį.
Mano nuomone, nėra gerai dirbančio žmogaus, kuris „nepadarytų“ karjeros. Gerai dirbantys žmonės anksčiau ar vėliau iškils toje įmonėje (tai tik laiko klausimas) arba juos nurungs konkurentai. Žinoma, tie pretendentai, kurie mano, kad tas darbas bus tik laikinas etapas, o vėliau į jį nesikoncentruoja, gerai neatlieka net smulkiausių užduočių, apie kokią karjerą tuomet mes galime kalbėti? Tai aiškiai matyti ir darbo pokalbio metu.
Sakoma, kad užsienio kalbų mokėjimas – raktas į sėkmę. Anglų ir rusų kalbos Lietuvoje tebėra prioritetinės, tačiau galbūt atsiranda ir kitų kalbų poreikis?
Mane kartais stebina, kad nemažai jaunuolių, deklaruojančių, kad jie moka anglų kalbą, vos paklausti, ar jie galėtų kalbėtis angliškai telefonu, iškart atsisako tą daryti. Manome, kad mokame tą anglų kalbą, tačiau ir čia ne viskas dar atlikta iki galo. Kalbant apie rusų kalbą, jos poreikiui įtaką daro ir dabartinė politinių santykių su Rusija krizė, t. y. tas poreikis gali mažėti.
Visuomet kažkiek paklausios yra ir vokiečių, prancūzų kalbos. Nauja tendencija – daug įmonių dabar ieško žmonių, mokančių skandinavų kalbas (ypač norvegų), nes šis regionas tampa vis svarbesnis. Šias kalbas gerai mokančių žmonių Lietuvoje išties yra, tačiau jų poreikis vis auga.
Nepasiginčysi: Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro neseniai paskelbtame tyrime atsiskleidžia įspūdingi skandinavistikos studijų absolventų uždarbiai. Tačiau ar kalbas besimokantis jaunimas nesiekia mobilumo? Nebūtinai užsienyje. Anksčiau dešimt metų vienoje įmonėje pradirbęs žmogus buvo laikomas lojaliu darbuotoju, tuo tarpu dažnam šių laikų jaunuoliui toks laiko tarpas, praleistas vienoje vietoje, kelia siaubą.
Žinoma, nemažai darbų šiandien yra projektinio pobūdžio, trumpalaikiai, tačiau tai sudaro labai nedidelį procentą visos darbo rinkos. Pagrindu išlieka ilgalaikiai darbai, o ir darbdaviai ieško žmonių, kurie įmonėje siektų augti ir tobulėti. To nepavyks padaryti nei per tris įmonėje praleistus mėnesius, nei per pusmetį. Reikia nepamiršti ir to, kad darbdaviai vengia žmonių, kurie per penkerius metus pakeitė penkias darbo vietas. Arba tokių, kurie vos įsidarbinę tuo pačiu metu jau žvalgosi ir kitos vietos. Manau, kad 3-5 metai yra būtent tas laiko tarpas, kuris tau padeda užaugti kaip profesionalui ir po kurio jau galima pradėti kalbėti apie „išsisėmimą“ konkrečioje darbo vietoje.
Sekite Kryptis karjerai naujienas Facebook paskyroje!
