Šiandien Pilietinės visuomenės institutas ir visuomenės nuomonės tyrimų centras „TNS Gallup“ pristatė pirmąkart Lietuvoje atliktą Lietuvos visuomenės pilietiškumo tyrimą – Pilietinės galios indeksą.
Nuo visuomenės pilietinių galių didele dalimi priklauso tiek demokratijos kokybė, tiek politinės bendruomenės gerovė. Siekdami atkreipti piliečių bei politikų dėmesį į pilietinės visuomenės, taigi ir demokratijos, raidos Lietuvoje problemas, „TNS Gallup“ ir Pilietinės visuomenės institutas pradėjo ilgalaikį tyrimą, kuriuo kasmet nustatys ir skelbs Pilietinės galios indeksą. Pagal dr. Mindaugo Degučio, dr. Ainės Ramonaitės ir dr. Rūtos Žiliukaitės parengtą metodiką nustatytas indeksas parodys, kaip kinta visuomenės pilietinės galios: ar jos auga žmonėms įgyjant vis daugiau demokratinės patirties ir įgūdžių, ar mažėja stiprėjant politiniam susvetimėjimui.
Praėjusių metų pabaigoje atliktas pirmasis tyrimas rodo, kad Lietuvos visuomenės pilietinės galios yra menkos, kad pilietinės visuomenės raida Lietuvoje patiria rimtų sunkumų. 2007 metais Lietuvos Pilietinės galios indeksas siekė 33,9 nuošimčius iš 100 galimų. Indeksas buvo nustatytas ištyrus visuomenės pilietinį aktyvumą, potencialų pilietinį aktyvumą, asmeninės įtakos valstybėje suvokimą ir rizikų, susijusių su pilietine veikla, suvokimą. Taigi atliekant visuomenės apklausą buvo aiškintasi, ar esame pilietiškai aktyvūs, kas mus paskatintų veikti, ar jaučiamės turį įtakos savo valstybėje, kas slopina mūsų pilietiškumą.
Paaiškėjo, kad lietuvių pilietinis aktyvumas yra nukreiptas į bendruomeninę veiklą ir socialinį solidarumą. 45 proc. gyventojų per pastaruosius metus sakėsi aukoję labdarai pinigų, daiktų ar kitaip parėmę asmenis bei visuomenines organizacijas. 31 proc. piliečių teigė dalyvavę aplinkos tvarkymo talkose, 17 proc. – vietos bendruomenės veikloje. 11 proc. lietuvių sakė, jog yra kreipęsi į valstybės institucijas ir pranešę apie įstatymų pažeidimus. Kitose pilietinėse veiklose (visuomeninių organizacijų veikloje, demonstracijose, piketuose, streikuose ir kt.) dalyvavo mažiau nei 1 iš 10 gyventojų. Net 40 proc. lietuvių per pastaruosius metus nėra dalyvavę jokioje pilietinėje veikloje.
Menkas yra ir potencialus pilietinis aktyvumas. Jei visuomenei iškiltų rimta politinė problema (pvz., būtų naikinama demokratinė santvarka), 61 proc. lietuvių liktų pasyvūs stebėtojai. Tik 6 proc. tokiu atveju imtųsi aktyvios veiklos problemai spręsti. Šiek tiek daugiau - 10 proc. - lietuvių imtųsi organizuoti veiklą, jei visuomenei kiltų rimta ekonominė problema (pvz., valdžia gerokai padidintų pajamų mokestį gyventojams). Labiausiai pilietinį aktyvumą paskatintų vietinės reikšmės problema (pvz., sąvartyno įrengimas šalia gyvenamosios vietos): jai kilus, 27 proc. gyventojų imtųsi aktyvios pilietinės veiklos.
Dauguma lietuvių nejaučia savo įtakos atkurtoje valstybėje. Net 57 proc. gyventojų mano, kad jie neturi jokios įtakos priimant visuomenei svarbius sprendimus. 10 balų skalėje savo asmeninę įtaką valstybėje lietuviai vertino 2.3 balo, kitų eilinių piliečių – 2.9 balo. Daugiausiai galios, lietuvių įsitikinimu, turi Seimo nariai (8.3 balo), valdininkai (7.7 balo) ir Prezidentas (7.3 balo). Taigi, piliečių manymu, visuomenės galia yra neproporcingai pasislinkusi politikų ir valdininkijos pusėn.
Tyrimas atskleidė, kad lietuvių pilietiškumą gerokai slopina baimė. Visuomenėje vyrauja baimė nukentėti nuo galimos pilietinės veiklos. Daugiau nei pusė gyventojų mano, kad tikėtina, jog pilietiškai aktyvūs žmonės gali sulaukti grasinimų susidoroti (taip mano 63 proc.), prarasti darbą (62 proc.), būti viešai užsipuolami ir šmeižiami (59 proc.), aplinkinių kaltinami savanaudiškumu (62 proc.).
Tyrimo, vykdyto visoje Lietuvoje, metu buvo apklausta 990 15–74 metų Lietuvos gyventojų, atrinktų tikimybinės–atsitiktinės atrankos būdu. Apklausa atlikta 2007 m. lapkričio 12–29 dienomis tiesioginio interviu būdu. Tyrimo rezultatų maksimali statistinė paklaida - 3.1 proc.
Tyrimą parėmė Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa bei akcinė bendrovė TEO LT.
