Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) atmetė parlamentaro Juliaus Sabatausko ir dar keliasdešimties Seimo narių pasiūlymą iš buvusių sovietinio Valstybės saugumo komiteto (KGB) kadrinių darbuotojų veiklą ribojančio įstatymo projekto išbraukti KGB rezervo karininkus.
Jeigu Seimas pritars šiam įstatymo projektui, vadinamieji KGB rezervistai dešimt metų negalės eiti valstybės tarnautojų ar statutinių tarnautojų pareigų. Iki šiol KGB rezervo karininkai nebuvo prilyginti etatiniams sovietiniams saugumiečiams ir slaptiesiems agentams.
Buvusiems sovietų KGB rezervistams bus palikta tik teisė dirbti valstybinių bei savivaldybių mokyklų vadovais ir mokytojais.
Anot Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, socialdemokrato J.Sabatausko, NSGK nariai šį įstatymą nori pritaikyti dviem asmenims - Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui Arvydui Pociui ir Seimo nariui, buvusiam užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui. Jie sovietmečiu buvo priskirti KGB rezervo karininkų sąrašui.
A.Pociaus ir A.Valionio priklausymą KGB rezervui prieš porą metų tyrė laikinoji Seimo komisija. Valstybės vadovai nesyk patvirtino, kad A.Pocius ir A.Valionis savo darbais įrodė lojalumą Lietuvos valstybei. Dabar A.Pocius vėl pateko į oponentų nemalonę - jam nepalankios neseniai baigto NSGK tyrimo dėl VSD veiklos išvados.
"Jei NSGK tikisi, kad tokiu būdu pavyks atleisti A.Pocių, jie klysta, kadangi yra Konstitucinio Teismo nutarimas, nustatantis, kad dėl pakeisto įstatymo, kuriame numatomos kitokios skyrimo ir atleidimo taisyklės, atleisti jau einančių pareigas piliečių negalima", - žurnalistams trečiadienį sakė J.Sabatauskas.
VSD vadovas tokio komiteto sprendimo nekomentuoja.
"Aš dar nesusipažinau su tuo dokumentu, tai pirmiausia turėčiau su juo susipažinti, tuomet gal pareikšiu savo nuomonę", - žurnalistams sakė A.Pocius.
NSGK taip pat pritarė pataisai, kad teisę paskelbti su KGB bendradarbiavusių, tačiau to neprisipažinusių asmenų pavardes turėtų ne Liustracijos komisija, o teismas.
NSGK pirmininko Algimanto Matulevičiaus nuomone, Lietuva padarė "didžiulę istorinę klaidą", kad 1991-1992 metais Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas nepriėmė su okupacinės SSRS valdžios saugumo struktūromis susijusių įstatymų.
"Šiandien 17-ieji nepriklausomybės metai, tačiau mes ir toliau įvairias šmėklas gimdome. Trikdome žmonių gyvenimus ir jaukiame sąmonę. Juk išaugo nauja karta, pradedanti nebesuprasti, kas buvo Brežnevas, kas buvo KGB vadai, ir tai tampa kažkokiais baubais", - žurnalistams teigė A.Matulevičius.
Įstatymų pataisos bus svarstomos ketvirtadienio plenariniame parlamento posėdyje.
A.Matulevičius taip pat pateko į bendrdarbiavimo su KGB šešėlį. Valstybės saugumo departamentas informavo, kad pradės tyrimą dėl galimų A.Matulevičiaus ryšių su KGB. VSD pareiškė, kad neturėjo tai liudijančių dokumentų, laiko autentišku žiniasklaidoje paskelbtą dokumentą, esą demonstruojantį A.Matulevičiaus ryšius su KGB.
