Europo parlamente susirūpinta jaunimo antsvoriu. „Europos antsvoris“, anot alirmaą mušančių balsų, nepaliaujamai didėja, o fizinio lavinimo pamokoms daugelyje ES šalių teikiama vis mažiau dėmesio. Kas siūloma buvusio olimpinio čempiono Pál Schmitt parengtame pranešime, dėl kurio bus balsuojama kitos savaitės plenarinėje sesijoje?
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, antsvorį šiuo metu turi 1,6 mlrd. suaugusiųjų, taigi jų skaičius pralenkė pasaulyje badmiriaujančių žmonių skaičių.
Viskas prasideda vaikystėje
Nutukimas kamuoja ir Europą – manoma, kad jo pasekmės suėda iki 7 proc. sveikatos apsaugos lėšų. Antsvorį turi kas ketvirtas ES gyvenantis vaikas, jį įgyja ar nutukimu kasmet suserga 400 tūkst. vaikų.
Pasak rugpjūtį žurnale „Forbes“ išspausdinto „storiausių valstybių sąrašo“, iš 194 pasaulio šalių Lietuva su 53,1 proc. antsvorį turinčių gyventojų užima 79 vietą. Antsvorį dažnai lemia ne tiek kaloringo maisto vartojimas, kiek nepakankama fizinė veikla.
Osteoporozė, širdies ir kitos ligos neatsiranda iš niekur: didelį vaidmenį vaidina netinkama mityba ir fizinis pasyvumas vaikystėje. Vaiko sveikata 50 procentų priklauso nuo jo gyvenimo būdo, todėl ekspertai rekomenduoja kasdien bent valandą praleisti aktyviai judant.
Kalorijų mažinimas ar sportas?
Buvusio olimpinio ir pasaulio čempiono vardą turinčio europarlamentaro Pál Schmitt pranešimas dėl sporto vaidmens švietime bus svarstomas pirmadienio plenariniame posėdyje. Pasak vengrų deputato, „šiuo pranešimu siekiama atkreipti valdžios institucijų dėmesį į sportavimo mokykloje ir sveikos gyvensenos sąsajas“.
Šiuo metu susiduriame su kurioziška situacija. Nors didėja papildomų kilogramų turinčių vaikų skaičius, pastebima fiziniam lavinimui skiriamų pamokų apkarpymo tendencija.
Sportuoti galima smagiai
P. Schmitt parengtame dokumente pabrėžiama, jog neretai fizinio pamokų programos nėra pakankamai įdomios visoms mokinių grupėms arba pernelyg skatina konkurenciją. Ar jums pažįstama tokio tipo fizinio lavinimo pamokos – „imkit kamuolį, pažaiskit, trimestro gale atsiskaitysite už normatyvus“?
Panaši „savitarna“ paremta fizinė veikla patinka toli gražu ne kiekvienam mokiniui. Be to, sportui Europos mokyklose skiriama vis mažiau dėmesio. Lyginant su 2002-aisiais, pradinukai kas savaitę mokykloje vidutiniškai sportuoja nebe 121, o tik 109 minutes, o vidurinėje mokykloje – tik 101 min. vietoje 117 minučių.
Kodėl atsidūrėme šioje padėtyje? Anot pranešėjo, kaltos nepakankamos investicijos į sporto patalpas ir inventorių, kvalifikuotų specialistų stoka, nepakankamas sportinės vaiko veiklos mokykloje ir už jos ribų derinimas, be to, fizinio lavinimo aukojimas kitų pamokų labui.
Sportuoti neturi būti nuobodu. Nesiėmus papildomų priemonių mokiniai ir toliau „sportuos“ žiūrėdami televizorių ar žaisdami kompiuterinius žaidimus.
Sportui – trys pamokos per savaitę?
P. Schmitt pranešime ES valstybės primygtinai raginamos vykdyti mokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams skirtas informacijos apie sveiką gyvenimo būdą, fizinę veiklą ir mitybą kampanijas, siekiant fizinės ir protinės veiklos pusiausvyros.
Mokyklos tvarkaraštyje turėtų būti bent trys savaitinės fizinio lavinimo pamokos, sudarant tinkamas sąlygas sportuoti ir pažeidžiamoms vaikų grupėms. „Kaip buvęs olimpietis siūlyčiau vaikams mankštintis kasdien – mokykloje ar už jos ribų – o suaugusiems – ne rečiau kaip tris kartus per savaitę. Mane patį dažnai galite sutikti baseine ar sporto salėje“, – sako P. Schmitt.
