Diplomatų galimas sąsajas su buvusiomis sovietų slaptosiomis tarnybomis parlamentarai aiškinasi visais frontais. Antradienį keli Seimo nariai kreipėsi į Ypatingąjį archyvą, prašydami pateikti turimų dokumentų kopijas apie Lietuvos diplomatų kontaktus su SSRS slaptosiomis tarnybomis.
Parlamentarai Audronius Ažubalis, Dailis Barakauskas ir Henrikas Žukauskas prašo duomenų apie diplomatinėje tarnyboje dirbančių diplomatinių atstovų, tarp jų ir Generalinių konsulų, bet kokius kontaktus su specialiosiomis sovietų tarnybomis.
Seimūnai kartu pateikė ir sąrašą su 73 pavardėmis - tai diplomatai, kurių praeitis parlamentarams kelia įtarimų.
Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komitetas pirmadienį pakartotinai kreipėsi į Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinį direktorių Povilą Malakauską, prašydamas informacijos apie 10 Lietuvos diplomatų, galimai bendradarbiavusių su KGB ir „išsiliustravusių“ neformaliu būdu.
Komitetas į VSD kreipiasi jau antrą kartą, nes iš P.Malakausko gautas atsakymas į pirmąjį kreipimąsi parlamentarams pasirodė nepakankamas - VSD vadas pasiūlė Seimo nariams kreiptis į realiai neveikiančią Liustracijos komisiją.
„Komitetas mano, kad šiuo metu, kai Liustracijos komisija neveikia, atsiradusi informacija, jog diplomatinėje tarnyboje gali dirbti asmenų, bendradarbiavusių ar palaikiusių kitokius ryšius su SSRS slaptosiomis tarnybomis, tačiau neprisipažinusių, kelia grėsmę Lietuvos saugumui“, - rašoma pirmadienį išplatintame pranešime spaudai.
Pirmasis laiškas P.Malakauskui buvo siųstas spalio 3-ąją. Tuomet VSD vadovas parlamentarams šiuo klausimu pasiūlė kreiptis į Liustracijos komisiją, kuri realiai šiuo metu nedirba, nes iš 5 narių pastaruoju metu liko tik 3.
VSD vadovas ne kartą yra teigęs, jog departamentas nėra tiesioginis liustracijos proceso dalyvis, todėl esą ne jis ir turėtų nagrinėti diplomatų sąsajas su buvusiomis sovietų slaptosiomis tarnybomis.
Jo teigimu, pagal Lietuvos įstatymus, žmonių, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB, paslaptį saugo įstatymas ir valstybė, vadinasi, tokios informacijos parlamentarai gauti negalėtų.
Antrosios - neprisipažinusiųjų - dalies sąsajas su šiomis tarnybomis nagrinėja Liustracijos komisija - ji, anot P.Malakausko, ir priima sprendimą, ar asmuo bendradarbiavo ar nebendradarbiavo su KGB.
Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komitetas nesutinka su tokia P.Malakausko nuomone.
Anot parlamentarų, pagal įstatymą departamentas turi užkirsti kelią veikoms, kuriomis keliama grėsmė valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.
Rugsėjo pabaigoje buvęs VSD darbuotojas ir Liustracijos komisijos pirmininkas Vytautas Damulis pareiškė, esą dalis Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūnų „liustraciją perėjo“ tuometinių VSD vadovų kabinetuose.
Pats V.Damulis, kuris žiniasklaidoje buvo vadinamas vienu iš „kurmių“, esą neteisėtai teikusių tarnybinę informaciją kai kuriems politikams, 2006 -ųjų pabaigoje neteko leidimo dirbti su slapta informacija ir buvo atleistas iš pareigų saugume.
URM tuo tarpu atmeta prielaidas, esą kai kurie Lietuvos diplomatai galėjo nuslėpti savo bendradarbiavimą su KGB ir vadina jas spekuliacijomis.
Liberaldemokratų frakcijos narys Petras Gražulis yra kreipęsis į P.Malakauską, prašydamas patvirtinti arba paneigti, kad Ispanijoje ambasadoriaujantis Mečys Laurinkus, Lietuvos diplomatinei atstovybei Baltarusijoje vadovaujantis Edminas Bagdonas ir Lietuvos ambasadorius Norvegijoje Alfonsas Eidintas yra kaip nors susiję su buvusiomis Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis.
M.Laurinkus dėl tokių aliuzijų padavė P.Gražulį į teismą.
Pats P.Gražulis tikino kol kas negalįs atskleisti, iš kur gavo šią informaciją, bet tai esą buvęs „žodinis pasakymas“ iš aukšto rango valstybės tarnautojų, kurie ilgą laiką ėjo pareigas diplomatinėje tarnyboje.
Atsakymo iš VSD parlamentaras antradienį sakė dar nesulaukęs.