Rugsėjo 22-24 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko 11-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Vadybos horizontai besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje: vizijos ir iššūkiai“, kurią kas dvejus metus organizuoja Europos vadybos asociacija, Baltijos vadybos institutas ir Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas. Šiais metais vyko jau 11-oji konferencija, kaip ir kaskart pritraukusi daug – net 90 – dalyvių iš 14 pasaulio šalių, kurie skaitė daugiau nei 80 pranešimų.
Konferencijos atidarymo metu pranešimus skaitė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda, Baltijos vadybos instituto Studijų prorektorius ir Prancūzijos verslo mokyklos „HEC Paris“ prodekanas tarptautiniams ryšiams Jeanas Paulas Larçonas bei Europos vadybos asociacijos prezidentas ir Graikijos vadybos asociacijos valdybos pirmininkas Konstantinas Lambrinopoulas. G. Nausėda pranešime pristatė Lietuvos makroekonomikos tyrimo rezultatus ir įvardijo ateities perspektyvas, J.P. Larconas pasiūlė naujus verslo modelius ekonominių realijų kontekste, o K. Lambrinopoulas, skaitęs pranešimą apie lyderystę ir krizę, paminėjo, jog šiandieninėje rinkos situacijoje viskas turi keistis: tiek organizacijų lyderiai, tiek valdymo metodai. Be to, K. Lambrinopoulas pastebėjo, kad apie pasaulinę krizę žinojo visi valdžios atstovai ir ekonomistai, tačiau niekas nesiėmė jokių veiksmų siekiant jos išvengti.
Pasak VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekano prof. Prano Žukausko, šiuo metu viena iš itin aktualių pasauliui sričių yra vadybos pritaikymas prie kintančios ekonomikos situacijos. „Akivaizdu, kad šiandieninė pasaulio rinka sparčiai keičiasi, todėl reikia ieškoti ir rasti būdų prisitaikyti prie aplinkos pokyčių tiek organizaciniame, tiek individualiame lygmenyje. Konferencijos tikslas – išanalizuoti, įvertinti ir aptarti modernių organizacijų vystymą. Renginio dalyviai dalinosi mintimis ir patirtimis identifikuodami ateities organizacijų vystymo tendencijas ir modernių organizacijų valdymo kryptis bei užmezgė ryšius tolimesniam profesiniam bendradarbiavimui“, – pasakojo P. Žukauskas.
Konferencijos metu skaityti mokslininkų pranešimai atspindėjo tris tyrimų kryptis ir buvo sugrupuoti į tris sekcijas. Sekcijoje „Ateities organizacijos: iššūkiai valdymui“ buvo skaitomi pranešimai apie verslo valdymo kryptis, post-recesinės visuomenės vertybes, įmonių vadybą, tarpvalstybines organizacijų valdymo strategijas, aukštojo mokslo institucijų valdymą, reputacijos vertinimą ir universitetų kaip darbdavių patrauklumo didinimą. Sekcijoje „Verslo organizacijų aplinka: suvokiami pokyčiai ir vadybos reakcijos“ mokslininkai analizavo pasaulio finansų krizės pasekmes, globalizacijos įtaką gyvenimo standartams, gyvenimo kokybei ir tarptautinėms kompetencijoms, besivystančių šalių ekonominį augimą, intelektinį kapitalą, finansinės rizikos vertinimą, gyvenimo kokybės vertinimo kompleksiškumą, farmacijos įmonių kainų reguliavimą, paskolų sistemą bei mokesčių politiką. Sekcijoje „Vadybos vystymas: būdai, priemonės ir metodai“ pranešimai nagrinėjo tokias temas: lyderystę ir derybas, ryšių su vartotojais valdymą, reklamos kūrybiškumą, šalies prekinio ženklo kūrimą, talentų valdymą, tarpkultūrinę komunikaciją, vartotojų lojalumą, ugdomąjį vadovavimą, vadovams reikalingas kompetencijas ir t. t.
Konferencijos metu taip pat vyko speciali Jeano Monnet projekto sesija „Tarpkultūriniai iššūkiai Europoje“, kurios metu diskutuota apie tarpkultūrinius skirtumus ir jų įtaką organizacijų valdymui.
