„Mūsų vaikai mokykloje nesijaučia gerai. Mokiniai kuria išėjimo planus. Taip yra todėl, kad direktorė nebrangina besimokančių mokykloje mokinių, nesiekia jų išsaugoti. Neįdomi jai nei tėvų, nei mokinių, nei mokytojų nuomonė. Mokykloje nėra viešumo. Neskaidriai tvarkomi mokyklos finansiniai reikalai“.
Štai tokie ir panašūs teiginiai buvo išdėstyti dar praeitais metais Vilniaus „Ryto“ vidurinės mokyklos auklėtinių tėvų kreipimesi į Vilniaus miesto savivaldybę, Švietimo ministeriją, Seimo vadovybę ir pačią Prezidentę. Tačiau nė viena iš institucijų tuomet nesiėmė šių teiginių rimtai ir atsakingai įvertinti.
Valdžios abejingumo pasekmės
Šis valdžios abejingumas nepraėjo be pasekmių. Prieš daugiau nei mėnesį direktorė tiek mokykloje dirbantiems mokytojams, tiek mokiniams savavališkais veiksmais dar kartą parodė „kieno čia valdžia“. Laimei, šį kartą direktorės veiksmai neliko už tylos sienos.
Mokyklos tarybos pirmininko pavaduotoja ir du kūno kultūros mokytojai kovo mėnesį kreipėsi į Savivaldybės Švietimo departamento direktorių dėl to, kad mokyklos direktorė R. Rimkuvienė šešiems mokyklos mokiniams neleido dalyvauti tarpmokyklinėse lengvosios atletikos varžybose. Direktorė net neketino atsižvelgti į tai, kad komanda jau buvo suformuota ir paraiška nusiųsta organizatoriams. R. Rimkuvienė tokį savo sprendimą motyvavo tuo, neva mokiniai blogai mokosi ir vėluoja į pamokas. Pedagogių teigimu, tokia direktorės pozicija sudarė labai neigiamą įspūdį, jog direktorė užsimojo ne skatinti, bet žlugdyti jaunus žmones, neleisti jiems parodyti savo gebėjimų kitose srityse, ne vien moksle. Tačiau savivaldybės sudaryta komisija, patikrinusi mokinių pažangumą nustatė, kad visi šie mokiniai yra pažangūs, kai kurie iš jų mokosi gana gerai, turi aukštus dalykų pažymių vidurkius.
Komisija pabrėžė, kad mokykla turi skatinti, o ne drausti mokiniams lavintis ir plėtoti savo gebėjimus įvairiose srityse. Šis faktas rodo, kad mokyklos direktorė nepilnai suvokia mokyklos paskirtį ir jos tikslus, uždavinius, kad tokiu būdu siaurina mokinių veiklą, slopina jų iniciatyvas. Tai yra nepedagogiška, tokia direktorės veikla kertasi su mokyklos vizija ir misija, bendrąja valstybės švietimo politika ir strategija.
Specialūs „auklėjimo“ metodai
Komisijos dėmesį patraukė ir kitas incidentas. Vienos „Ryto“ vidurinės mokyklos dešimtokės motina parašė skundą Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriui V. Milėnui dėl netinkamo direktorės R. Rimkuvienės elgesio su jos dukra. Skunde teigiama, kad direktorė šių metų kovo pradžioje sutrukdė jos dukrai atlikti anglų kalbos rašto darbą pamokos metu. Mokyklos direktorės teigimu, mokinė į anglų kalbos pamoką ėjo su striuke, todėl ji paprašiusi mokinės ją palikti rūbinėje, bet mergaitė striukę vis vien nusinešė į klasę. Mokinės ir klasės auklėtojos teigimu, aukštesnių klasių mokiniai striukes maišeliuose dažnai nusineša į klases, nes yra buvę, kad rūbinėje jas suplėšo. Pasiėmusi ją iš pamokos, nieko nepaaiškinusi nei dukrai, nei mokytojai, socialinės pedagogės kabinete direktorė ją tardė ir auklėjo, grasindama išmesti iš mokyklos, teigdama, kad neva ji mokosi ne pagal gyvenamą vietą, yra bloga mokinė, o jos tėvai ją blogai auklėja.
Tirdama šį atvejį, savivaldybės komisija nustatė, kad mokinė drausminių nuobaudų neturi, mokosi gerai. Be to, ji yra gavusis mokyklos padėką už naujametinio karnavalo ruošimą. Mokytoja mokinę apibudino kaip aktyvią, dalyvaujančią įvairioje veikloje, turinčią savo nuomonę ir nebijančią ją atvirai išsakyti. Vėliau R. Rimkuvienė tvirtino, kad iš pamokos mokinę paėmė todėl, kad ją sunku surasti pertraukų metu. Dešimtokės auklėtojos teigimu, ji gali ir pati nueiti pas direktorę ir ką nors paaiškinti ar atsakyti į klausimus. Juk mokinė pilietiškai aktyvi, drąsiai reiškia nuomonę, todėl auklėtojos žodžiais tariant, nėra jokio reikalo mokinę kviesti iš pamokos pokalbiui. Kalbant apie neseniai pareikštą mokinei padėką, direktorė jos nesureikšmino teigdama, kad ji nėra kažkoks tai didelis nuopelnas ar pasiekimas.
Komisija nustatė, kad be svarbios priežasties išvesdama mokinę iš pamokos, direktorė pažeidė darbo tvarką, sutrukdė pamoką ne tik mokinei, bet ir visai klasei. Be to, komisija sutiko ir su dešimtokės motinos nuomone, kad socialinė pedagogė pirmiausia privalo padėti mokiniams, o ne remti mokyklos direktorės savavališkus veiksmus.
Dangsto ir gelbėja „savi“
Specialiais direktorės metodais „auklėtos“ mokinės motina savo skunde suabejojo ir direktorės kompetencija bei atitikimu užimamoms pareigoms. Jos skunde klausiama, gal jau direktorė privatizavo mokyklą, kad ji elgiasi kaip savo asmeninėje įmonėje? Motina pakartojo jau prieš tai daugumos vaikų tėvų išsakytas ir valdžios neišgirstas nuoskaudas, kad R. Rimkuvienei pradėjus vadovauti „Ryto“ mokyklai, joje pablogėjo psichologinis klimatas, maisto kokybė valgykloje, informacija apie mokyklos veiklą pasidarė sunkiau prieinama.
Taip pat buvo teigiama, kad direktorė persekioja kai kuriuos mokytojus. Mokinių tarpe sumažėjo jų motyvacija mokytis - jiems aktualiausia problema tapo mokyklos direktorė ir jos išpuoliai. Motinos teigimu, visi mokytojai mokykloje yra labai įsitempę. Direktorė ir jos „savų komanda“ juos nuolatos puola, jiems labiau rūpi ne išmokyti vaikus, o apginti mokyklos vadovę. Mokiniams per pamokas buvo priekaištaujama už jų dalyvavimą ir ne itin teigiamus pasisakymus direktorės atžvilgiu per mokyklos bendruomenės susitikimą su savivaldybės atstovais, kurie siekė aiškinantis padėtį mokykloje.
Kad direktorė turi „savų komandą“, patvirtino dar vienas savivaldybės komisijos tirtas įvykis. Trylika mokyklos pedagogų savivaldybės Švietimo departamento direktoriui pateikė tarnybinio rašto mokyklos direktorei kopiją. Jame teigiama, kad „Ryto“ vidurinės mokyklos technologijų mokytojas kovo viduryje pamokų metu vaikščiojo po kabinetus ir rinko mokytojų parašus. Rašte taip pat tvirtinama, kad mokytojas pamokų metu dirbtuvėse paliko vienus mokinius, trukdė mokytojų ir mokinių darbą, tokiais veiksmais kurstė nesantaiką tarp mokyklos darbuotojų, sudarė sąlygas kilti apkalboms ir tuo blogino psichologinę atmosferą mokykloje.
Komisija nustatė, kad mokyklos direktorę palaikantys parašai ir tikrųjų buvo renkami. To neneigė ir pati mokyklos direktorė R. Rimkuvienė, teigdama, kad kitokiu metu neįmanoma surinkti parašų, tik pamokų metu. Kovo pabaigoje šį įvykį mokykloje tyrusios komisijos darbo metu, minėtas technologijų mokytojas kreipėsi į tuometinį savivaldybės vicemerą G. Babravičių ir Švietimo departamento direktorių G. Petronį, įteikdamas raštą su jo surinktais parašais. Kreipimesi rašoma, kad mokykloje jau metai laiko, kaip vykdomi patikrinimai, dėl ko kolektyve kyla įtampa. Todėl pasirašiusieji prašo „leisti ramiai dirbti“, nes esą jie pasitiki mokyklos direktore ir administracija bei jų vykdoma veikla.
Keistas sutapimas, kad technologijų mokytojas parašų teikimą inicijavo tą pačią dieną, kai mokykloje dirbo komisija. Po mėnesio pateiktose išvadose ji konstatavo, kad palikdamas vaikus vienus, technologijų mokytojas padarė grubų pažeidimą ir sukėlė pavojų mokinių saugumui bei sveikatai. Mokiniai technologijų kabinete dirba su įvairiomis staklėmis, kitais darbo įrankiais, todėl palikti be mokytojo priežiūros galėjo susižaloti arba sužaloti kitus, sugadinti įrangą. Tokia veikla mokytojui yra neleistina.
Ar procedūrose dings teisingumas?
2010 m. birželio mėn. Vilniaus savivaldybės administracijos Švietimo departamento sudaryta komisija pirma kartą tyrė direktorės R. Rimkuvienės veiklą ir pateikė išvadas. Komisijos pažymoje buvo kalbama apie sudėtingą bendrą psichologinę atmosferą „Ryto“ vidurinėje. Komisijai liudiję mokytojai teigė, kad iš direktorės negauna net elementariausios pedagoginės pagalbos, patarimų, mat direktorė nėra specialistė. Nepatogius klausimus keliančius mokytojus direktorė auklėja savais metodais. Už komisijos rašte išvardytus šiuos bei kitus nusižengimus, R.Rimkuvienei tuomet buvo skirta drausminė nuobauda. Be to, iki 2010 m. rugsėjo pirmosios ji buvo įpareigota įvykdyti tam tikrus veiksmus, kuriais būtų siekiama taisyti padėtį mokykloje. Tačiau direktorė to neatliko, bet antrosios tarnybinės nuobaudos savivaldybės personalo skyrius, prisidengdamas teisėtumo ir sudėtingų teisinių procedūrų skraiste, skirti nesiryžo.
Bendra psichologinė atmosfera mokykloje liko slogi, kolektyvas susiskaldęs, susipriešinęs, mokyklos bendruomenės tarpusavio bendravimas - gerokai sutrikęs. Nėra bendros kalbos ir veiksmų tarp mokyklos administracijos ir profesinės sąjungos, savivaldos institucijų. Tokia padėtis mokykloje jau tęsiasi daugiau nei metus ir tai labai stipriai išderino visą mokyklos veiklą. Dėl direktorės veiklos daug pastabų savivaldybės atstovams susitikimo su bendruomene metu pateikė ir mokyklos aukštesnių klasių mokiniai, jų tėvai. Kai kurie net atvirai siūlė mokyklos direktorei atsistatydinti. „Ryto“ vidurinėje seniai dirbančių pedagogų teigimu, mokykloje yra išnykęs normalus, kolegiškas bendravimas, tiek su administracija, tiek tarp mokytojų.
Mokyklos mokytojai stebisi, kodėl direktorei už ankstesnius darbo drausmės pažeidimus, kurie tyrimą atlikusios komisijos buvo nustatyti anksčiau, neskirta jokia nuobauda. Pedagogai klausia kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais remiantis leidžiama mokyklos direktorei pažeidinėti darbo drausmę, kai iš kitų mokyklos darbuotojų, mokytojų ji reikalauja laikytis darbo drausmės, jos griežtai laikytis?
Verta klausti, ar ir šį kartą savivaldybėje dirbantys valdininkai tik formaliai pasižiūrės į situaciją „Ryto“ vidurinėje? Ar ir vėl tėvų nepasitėjimas mokyklos vadove, netikrumas dėl savo vaikų ateities, kebli psichologinė atmosfera tarp mokytojų bei mokinių liks įvardinti tik „nežymiais“ nusižengimais? Ar vėl pati savivaldybė kompromituos save pirma konstatuodama akivaizdų neteisingumą ir grubius nusižengimus, o vėliau nepriimdama šiai situacijai adekvataus sprendimo? Regis, šį kartą komisijos pateiktos išvados abejonių neturėtų niekam kelti:
1. Mokyklos bendruomenės narių skunduose, pranešimuose, prašymuose išdėstyti teiginiai dėl mokyklos direktorės R. Rimkuvienės netinkamos veiklos tyrimo metu patvirtinti.
2. Mokyklos direktorė ne visada laikosi įstatymų, darbo drausmės (nesilaiko darbo grafiko), be pagrindo ir svarbių priežasčių pažeidinėja mokyklos vidaus darbo tvarką (mokinės išvedimas iš pamokos), trukdo pedagoginį procesą, ne visada tinkamai, pedagogiškai elgiasi mokinių atžvilgiu kalbėdama su jais.
3. Direktorė be pagrindo sutrukdė mokiniams dalyvauti sporto varžybose ir mokyklą.
4. Direktorei R. Rimkuvienei trūksta vadybinių gebėjimų burti kolektyvą našiam pedagoginiam darbui, tinkamai organizuoti pedagogų veiklą ir visą mokinių ugdymo procesą, siekti bendros pažangos.
5. Direktorė nenori pripažinti savo padarytų klaidų ir neieško geresnio sutarimo su mokyklos bendruomene, profesine sąjunga, savivaldos institucijomis, o tik aklai gina savo nuomonę ar veiksmus. Tai tik gilina valdymo krizę mokykloje.
6. Tikslinga nustatyti mokyklos direktorės R. Rimkuvienės vadybinius gebėjimus ir atitikimą einamoms pareigoms. Savivaldybės administracijai siūloma nedelsiant organizuoti direktorės atestaciją steigėjo iniciatyva.
Naujienų portalas „Balsas.lt“ susisiekė su Vilniaus „Ryto“ mokyklos direktore Ramune Rimkuviene ir pasiteiravo, kokia pačios moters nuomonė apie jai mestus kaltinimus. Mokyklos direktorė sakė: „Yra nepatenkintų asmenų grupė, su kuria kyla konfliktai. Didžioji dalis mokykloje dirbančių mokytojų pasirašė, kad su jų dėstomais teiginiais apie mano darbą nesutinka ir jiems priimtina esama situacija. Mokytojai nori, kad dirbčiau toliau.“
Apie tai, kokių veiksmų ketina imtis ateityje, mokyklos vadovė kalbėjo: „Aš taip pat bendrauju su savivaldybės specialistais, sulauksiu jų išvadų, jie ir priims atitinkamus sprendimus“.
