Per 2012 m. emocinės paramos telefonu tarnybos „Vaikų linija“ konsultantai per 9877 darbo valandas atsiliepė į daugiau nei 153 tūkst. vaikų skambučių ir tai yra 10,2 proc. daugiau nei 2011-aisiais. Tačiau tai yra tik nedidelė dalis visų skambinusiųjų, kurie galėjo sulaukti emocinės paramos, nes dėl nepakankamo finansavimo tarnyba neturi galimybių atsiliepti į daugiau skambučių. Viena iš dažniausių skambinusių vaikų problemų – patiriamos patyčios. Šiai problemai skiriama jau ketvirtus metus organizuojama „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“, kurios metu „Vaikų linijos“ savanoriai budės visą parą ir stengsis suteikti emocinę paramą kuo daugiau skambinančiųjų. Šiais metais iniciatyva BE PATYČIŲ vyks kovo 18-24 dienomis.
„Į mus kreipiasi pagalbos vaikai, išgyvenantys įvairius sunkumus: nesutarimus su tėvais ar draugais, smurtą namuose, patiriantys patyčias, turintys minčių apie savižudybę, – sako „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis. – Iniciatyva BE PATYČIŲ norime atkreipti visuomenės dėmesį į patyčių problemą, parodyti, kad patyčios sukelia daug kančių, todėl kartu su partneriais iš valstybinio, nevyriausybinio ir verslo sektoriaus bandome suvienyti jėgas skatinant pagarbą ir draugiškumą“.
„Vaikų linija“ jau keletą metų aštriai kelia emocinės paramos vaikams prieinamumo klausimą, nes poreikis akivaizdžiai viršija teikiamos pagalbos galimybes: per metus į šią tarnybą bandė paskambinti 3,685 mln. kartų ir tai yra 24 kartus daugiau nei galėjo atsiliepti. Per dieną atsiliepiama apie 420 skambučių, t. y. beveik 16 per valandą.
„Vaikų linijos“ skaičiavimais, vienos valandos tarnybos darbo organizavimo kaina yra apie 30 Lt. Į šią kainą įeina darbuotojų, savanorių pritraukimo ir mokymo, patalpų, eksploatacijos, reklamos ir viešinimo, kvalifikacijos kėlimo ir visos kitos išlaidos. 2012 m. keturiuose centruose veikiančiai „Vaikų linijai“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerija metams skyrė beveik 46 tūkst. Lt ir tai sudarė 15,4 proc. paslaugos kainos arba 4,63 Lt už vieną valandą. Trūkstamą dalį „Vaikų linija“ bandė pritraukti iš savivaldybių, verslo įmonių, privačių asmenų ir kitų finansavimo šaltinių, tačiau jos akivaizdžiai nepakanka, kad galima būtų stipriai išplėsti teikiamos pagalbos apimtis. 2013 m. tarnyba dar nėra gavusi jokio finansavimo iš valstybinių institucijų ir kol kas veiklą vykdo iš kitų rėmėjų skirtos paramos.
Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos (LTPPTA) 2012 m. konsultantai atsiliepė į beveik 280 tūkst. skambučių, nors bandymų prisiskambinti buvo daugiau kaip 6 mln. UAB „Spinter tyrimai“ 2012 m. liepą atliktos apklausos duomenimis, 68 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog emocinės paramos tarnybos mūsų šalyje yra būtinos. 76 proc. apklaustųjų nuomone šias tarnybas 50 proc. arba didesne dalimi turėtų finansuoti valstybė. Siekdama spręsti susidariusią situaciją, LTPPTA parengė psichologinės pagalbos telefonu tarnybų plėtros planą 2013 m., kurį įgyvendinus tarnybos atsilieptų į 50 proc. daugiau skambučių. Nors šiam pagalbos plėtros planui 2012m. pritarė trys Seimo komitetai, tačiau jo įgyvendinimui finansavimas nebuvo skirtas.
