Mūsų visų gyvenimai – tokie panašūs, bet kartu ir labai skirtingi. Labai dažnai tuos skirtumus pajuntame tik tada, kai esame nublokšti arba savo noru atsiduriame aplinkoje, kuri gerokai skiriasi nuo mūsų bendraamžių realybės. Vaikų namai – viena iš tokių erdvių, kurioje galioja kiek kitokie principai nei tikruose namuose – čia svajonės pildosi kur kas lėčiau, čia reikia išsikovoti vietą prie televizoriaus, pamokų ruošimo kambaryje, čia nesvetimi keiksmažodžiai ir šiurkštus elgesys. Ir pačios turėjome galimybę tai pajusti apsilankę Utenos vaikų globos namuose.
Kalbamės su Utenos vaikų globos namų auklėtiniais apie jų svajones, pomėgius, tarpusavio santykius.
Paulina
Mano didžiausia svajonė – turėti fotoaparatą. Užaugusi noriu tapti kriminaliste. Dažniausiai dainuoju. DĖl santykių su kitais vaikais – na, kaip ir kiekvienuose vaikų namuose – būna visko: kartais ir gerai sutariame, ir pasipešame.
Inga
Man nepatinka čia gyventi. Su čia gyvenančiais vaikais pykstamės dėl to, kad nepasidaliname daiktų, kartais ir dėl draugų. Būna ir dėl žodžių. Išgirstame kitaip ir tada dėl to pradedame vienas ant kito šaukti. Laisvalaikiu dainuoju. Ir aš norėčiau turėti fotoaparatą.
Edita
Mano didžiausia svajonė – turėti šeimą. Užaugusi norėčiau tapti dailininke. Su vaikais sutariu gerai.
Atysakyti į jaunimogidas.lt klausimus sutiko trys Utenos vaikų globos namuose dirbančios auklėtojos.
Kiek vaikų gyvena Utenos vaikų globos namuose?
19 vaikų.
Gal galėtumėte pasakyti, kiek vaikų per metus apsigyvena šiuose namuose?
Šiemet nė vieno.
Kaip jūsų globos namams padeda valstybė? Ar to pakanka?
Jie išlaikomi valstybės, bet tp nevisai pakanka. Yra problemų dėl maitinimo. Jos po truputį sprendžiamos, globėjų ieškome.
Dėl kokių priežasčių vaikai dažniausiai atsiduria šiuose globos namuose?
Jų šeimos dažniausiai asocialios, motinoms atimtos motinystės teisės.
Ko šiuo metu labiausiai trūksta jūsų globos namams?
Nieko. Globėjus labai gerus turėjome iš Vokietijos. Viskuo aprūpinti esam iki šiol.
Ar vaikai dažnai kalba apie savo tėvelius?
Kai kurie kalba. Daugumos tėvai prasigėrę. Nepaisant to, vaikai kalba, kaip jiems ten buvo gera, kaip skaniai valgė, o iš tikrųjų jie nieko neturėjo. Atsiranda toks savęs idealizavimas. Kad ir kaip namuose būtų buvę blogai, is tiek jie sako, kad ten buvo geriau.
Ar sunku čia dirbti? Kokių emocijų patyrėte darbo pradžioje?
Iš pradžių labai gailėjau tų vaikų. Paskui tas gailestis praeina. Nors jie gyvenimo nuskriausti, bet čia, globos namuose, pernelyg išlepinti. Reikia džiaugtis, kad jie čia, o ne savo asocialioje šeimoje.
Kaip manote, ar vaikai, kurie gyvena vaikų namuose, užaugę susiduria su didesniais sunkumais? Kodėl?
Tikrai taip, nes jų raida sutrikusi. Iš šeimos atsineša daug ką – ne tik genus, bet ir elgesio modelius.
Kaip auklėjate vaikus?
Pagal visuomenės nustatytas normas. Taip, kaip šeimoje vaiką auklėja. Kartais čia apgyvendinti vaikai neturi jokių įgūdžių – nei bendravimo, nei socialinių. Jiems tuomet nuolat reikia priminti, kad eitų daryti tą ar aną. Tuomet jie laiko auklėtojas negeromis, nes jos, anot jų, aiškina. Neretai ir pasako: ko čia man aiškini. Jiems drausmė ir disciplina atrodo nesuvokiami: kaip galėjo taip staigiai pasikeisti gyvenimas, juk seniau jie ėjo laukais, niekas jų negaudė, nekontroliavo, kada norėdavo, tada grįždavo. Būna ir tokių, kurie gali miegoti su rūbais, su batais, nesiprausę, jei tik jiems leistum.
Kiek pinigų per dieną savoms išlaidoms gauna vaikai?
Negauna. Gaudavo, bet kai krizė prasidėjo, nebegauna. Per mėnesį gaudavo iki 25 litų, bet tik vyresnieji. Mažieji gaudavo 5 litus per mėnesį. Manau, kad blogai, jog negauna, nes vaikas kažkiek pinigėlių turi turėti. Jų davimas galėtų būti kaip ir skatinamoji priemonė – elgeisi gerai – gauni, blogai – negauni.
Gal galėtumėte papasakoti sunkiausią akimirką, patirtą vaikų globos namuose?
Na, aišku, sunkiausia būna, kai nesuvaldai situacijos. Būna, kad vienas vaikas paskatina kitus vaikus prisidėti ir prasideda chaosas. Balso kelt negali, priliesti negali, netgi psichologiškai veikti negalima, nes jie pradeda rėkti, terorizuoti.
Atsiduri situacijoje, kurioje nežinau, ką daryti. Jie net policijos nebebijo, jiems viskas vienodai. Netgi jei atvažiuotų policija, jie nieko negalėtų padaryti. Buivo toks atvejis, kai vaikai baisiai siautė, atvažiavo policija, mes klausiame jų, ką galite padaryti, o jie mūsų – ką jūs galite padaryti.
Ar sunku dirbti tokį darbą? Jūs iš dalies atliekate mamos vaidmenį. Vaikai, kurie gyevna globos namuose,sakoma, yra likimo nuskriausti, ar jaučiasi viso to pasekmės?
Beproto. Tai taip,viskas labai jaučiasi.
14.Ar patartumėte kitoms šeimom isivaikinti vaiką būtent is vaikų globos namų? Kokie yra vaikai gyvenantys globos namuose? Gal jie jautrūs, o gal kaip tik agresyvūs?
Aš prieš atedama dirbti į vaikų namus galvojau,kad jo kaip faina ,bet dabar tikrai ne . Nebent kudikį,nes jie vistiek turi savo genų fondą tokį,kad jai alkoholikų vaikas tai.. Jie iščiose gavę alkoholio ,jie ištikrųjų alkoholikai mūsų vaikai - girdyti alkoholių nuo mažens. Jie ir agresyvūs ir jautrūs. Yra su psichine negale pas mus vaikų,tai kuris vaikas pasako kokį žodį ižeidžiantį,tai tas ir lekia laukais.
Kuo vaikai užsiima laisvalaikiu?
Yra muzikos būreliai, kompiuterių būrelis, taip pat sporto. Vaikų laisvalaikis aktyvus. Tik bėda, kad vaikai nelabai nori dalyvauti užsiėmimuose. Yra toks vienas vaikas, kuriam įdomu tik šiukšlių konteineriai ir nieko daugiau. Jam raustis – pramoga. BNŪna nespėji sužiūrėti ir jau rausiasi, o tada atbėga žibančiomis akimis ir pasakoja, kaip ieškojo, ką rado ir dar paklausia, ar mes, auklėtojos, žinančios, jog ten visko yra. Bet čia tik pavieniai atvejai. Kiti vaikai labai mėgsta gėles, jas augina, prižiūri.
Ar dažnai matote tokias situacijas, kai vaikas, atsisėdęs kampelyje, verkia iš ilgesio? Ką tuomet darote? Kaip juos nuraminate?
Iš ilgesio? Nemačiau. Būna, kad stovi ilgai prie lango, bet čia tie, kurie vaikų globos namuose gyvena dar labai neseniai. Yra vaikų, kurie nežino, kas yra mama, kas yra tėtis. Taip yra todėl ,kad jie turėjo globėjus, kurie paskui dingo, atsirado kiti. Tai dabar vaikui visos mamos, visi tėčiai. Pagal galimybes pas tėvus juos nuvežame.
Ar vaikai laukia susitikimų su tėvais?
Jeigutėvai blaivūs, tai laukia. Iš tiesų, nepasakysi, kad tėvai nemyli vaikų, jie savotiškai juos myli, bet jie nesugeba jais pasirūpinti. Jiems sunku atvažiuoti pas vaikus, nes jie nedirba, brangi kelionė.
Kada vaikai turi palikti globos namus?
Jie čia gali gyventi iki 18 metų, o kartais ir ilgiau. Jeigu mokosi, tarkime, dvyliktoje klasėje elgiasi normaliai, leidžia pasilikti.
Kokias mokyklas jie lanko?
Vaikai eina į visas miesto mokyklas. Arčiausiai jiems Aukštakalnio pagrindinė mokykla. Vaikai paskirstomi po įvairias mokyklas, kad nebūtų visi vienoje vietoje.
Ar daug problemų tokie vaikai sukelia mokyklose?
Neseniai paskambino vienos mokyklos pavaduotoja, kad vaikas, pabuvęs kelias pamokas, neištvėrė ir išbėgo kažkur. Yra agresyvių ne tik berniukų, bet ir mergaičių. Viena mergaitė visai nesuvaldoma, pasiima butelį ir eidama visiems grasina, kad dauš į galvą. O ji dar tik ketvirtokė. Mokytoja pasimetusi, o jei tokių vienoje klasėje daugiau, darbas pamokoje destabilizuotas.
Kiek vaikų gyvena viename kambaryje? Ar dažnai pasitaiko nesutarimų?
Kambariuose po du arba po vieną. Ypač daug nesutarimų pasitaiko tarp paauglių mergaičių, kai jos iš pavydo ar dėl kitų prižasčių tai pykstasi, tai taikosi. Netgi susimuša, lūžta šepečiai. Yra vaikų ir su psichikos negalia. Tarkime, vienas vaikas, turintis minėtų problemų, jei jam parodomas vidurinysis pirštas, pradeda visus vejoti su peiliu. Iš šioandien jis į mokyklą važiavo su peiliu, bet atidavė paprašytas.
Ką galėtumėte pasakyti tėvams, kurie be gailesčio palieka savo vaikus?
Ką ten pasakysi, jiems svarbiau išgerti. Jie patys savo vaikų nepalieka, juos paima, o tada tėvai pyksta. Dauguma tokių tėvų neturi sąlygų pasirūpinti vaikais. Kai kurie čia apgyvendinti vaikai, gyvendami su tėvais, netgi 9 metų buvo seksualiai išnaudojami.
Daugumos čia gyvenančių vaikų tėvai degradavę, tačiau kai kurie iš jų vis dar palaiko ryšius su vaikais. Tarkime, buvo atvejis, kai vaikas skambina tėvui ir sako: tėveli, aš labai šautuvo noriu. Tėvas klausia: o ką tu šaudysi, vaikas atsako – žvėrelius. Tėvo patarimas gerokai nustebina – o tu geriau auklėtojas nušauk. Susiduriant su tokiais dalykais kyla klausimas, ar geriau, kad vaikai bendrauja su tėvais, ar būtų geriau, kad su jais nebendrautų?
Ar vaikai daug kalbasi su jumis apie savo jausmus, išgyvenimus?
Kalba. Tik juos reikia mokėti prakalbinti ir sulaukti tam tikro jų atverties momento. Ugdytiniai labai labai nori atsiverti, jie gali valandų valandas kalbėti.
Ar šiuose globos namuose dažnai vyksta renginių, skirtų vaikams? Kokie jie?
Daugiausiai renginių būna per metines šventes. Vaikai gauna dovanų net iš Amerikos ambasados: telefonų, mp3 grotuvų. Dovanotų daiktų mūsų vaikai nelabai moka saugoti. Būna, kad net naujus rūbus sukarpo, suplėšo ir vėl nori kitų.
Iki kelintos valandos vaikai gali būti už vaikų namų teritorijos?
Iki 21 valandos. 22 valandą jau turi būti grįžę.
Ar buvo vaikų, kurie būtų išėję ar pabėgę iš vaikų namų?
Taip, vos ne kasdien. Tokiu atveju skelbiame paiešką. Tuos, kurie dažniau bėga, mes jau žinome. Taigi greitai identifikuojame jų buvimo vietą.
Ar daug atsiranda norinčių įsivaikinti vaiką? Kaip manote, ar vaikai nori buti įvaikinti?
Vaikai nori rasti tėvus. Atsiranda nemažai užsieniečių, kurie nori sukurti namus mūsų vaikams. Lietuviai nelinkę įsivaikinti didesnių vaikų, jei jie nusprendžia tapti tėvais svetinam vaikui, tuomet stengiasi įvaikinti kuo mažesnį vaiką.
Dauguma mūsų vaikų yra turėję globėjus, bet jie nepritampa tose šeimose. Tuomet globėjai jų atsisako. Tarkime, vieną vaiką buvo įvaikinęs ūkininkas, tai nepajėgė saugoti, kad kažko blogo neatsitiktų, jis, būdavo, tai prie gyvulių lenda, tai cukraus į sriubą prisideda.
Labai vaikai džiaugiasi, jei juos italai įvaikina.
Ar dažnai vaikai smurtauja, žaloja save, kalba apie savižudybę?
Būna, kad ir žaloja save. Taip pat kalba apie mirtį.
Dėkojame už pokalbį.
Austėja Pilipavičiūtė, Akvilė Svirskaitė
