Daugiau kaip pusė 5-9 m. amžiaus vaikų turi galimybę praktiškai mokytis, kaip elgtis su pinigais. „Danske Bank“ finansinio raštingumo tyrimo duomenys rodo, kad tik trečdalis tokio amžiaus vaikų negauna kišenpinigių.
Beveik trečdalis tėvų per mėnesį vaikams duoda iki 20 litų, penktadalis – iki 40 litų, dar beveik penktadalis tėvų vaikams per mėnesį duoda daugiau kaip 40 litų kišenpinigių. Mėnesinis kišenpinigių biudžetas beveik nesiskiria 5-7 ir 8-9 m. vaikų amžiaus grupėse. Tiesa, jaunesniųjų vaikų tėvai dažniau visai neduoda kišenpinigių nei vyresniųjų, atitinkamai 43 proc. ir 16 proc.
„Kišenpinigiai – viena iš finansinio ugdymo priemonių, kurią tėvai gali sėkmingai išnaudoti, mokydami vaikus ne tik pažinti pinigus, tačiau ir atsakingai su jais elgtis. Atžalų įtraukimas į realų finansų tvarkymą suteikia jiems papildomos motyvacijos ir padeda geriau perprasti principus. Kaip rodo tyrimo duomenys, tėvai nedideles pinigų sumas skiria ir patiems mažiausiems. Svarbiausia, kad kišenpinigių skyrimo tradiciją taip pat lydėtų įvertinimas, kur ir kaip vaikas išleido pinigus“, – sako Gerimanta Stankutė, „Danske Bank“ Socialinės veiklos ir aptarnavimo kokybės skyriaus vadovė.
Taip pat tyrimas parodė, kad keičiasi tokio amžiaus vaikų laisvalaikio įpročiai. Nors televizija išlieka populiariausia pagal per savaitę skiriamą laiką, SMS žinutes ar žaidimų konsoles keičia mobiliosios aplikacijos, išmanieji įrenginiai ir kompiuteriniai žaidimai.
„Ugdant vaikų finansinį raštingumą, tėvai negali ignoruoti technologijų spartos ir to, kad jos mus lydi kiekviename žingsnyje. Įvairaus amžiaus vaikai dažniausiai labai entuziastingai reaguoja į mokymą, kuris įtraukia ir technologijas, todėl tėvams atsiveria naujų galimybių ugdymui pasitelkti edukacinius žaidimus internete ar jų mobiliąsias versijas“, – teigia G. Stankutė.
„Danske Bank“ užsakymu tyrimą 2014 m. balandį atliko rinkos tyrimų bendrovė „YouGov Zapera“. Lietuvoje buvo apklausta 510 tėvų, auginančių 5-9 metų vaikus.
