Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų laida „Šiandien“, LRT.lt
Universitetų rektoriai žada kreiptis į Vyriausybę, kad nebūtų mažinamos lėšos universitetinėms studijoms. Švietimo ir mokslo ministras sako, kad studentų krepšelių finansavimas mažėja tiek, kiek mažėja studentų.
Pernai valstybė finansavo beveik 9 tūkst. universitetų studentų krepšelių. Šiemet numatoma finansuoti apie tūkstančiu mažiau studentų krepšelių.
„Lyginant su pereitais metais, [finansavimas] šiek tiek mažėja. Mes diskutuojame, kad to neturėtų būti. Jeigu rodikliais lyginamės su Europos Sąjungos vidurkiu, aukštam mokslui gauname mažiau. Žiūrint į praėjusių metų stojimą, labai daug stojo tų, kurie baigė ne tais metais. Kitas dalykas, pažiūrėkite į skaičių, kiek stoja už savas lėšas. Vadinasi, interesas yra didžiulis“, – kalbėjo Universitetų rektorių konferencijos prezidentas Petras Baršauskas.
Švietimo ministras sako, kad universitetų finansavimas 9 proc. mažėja dėl tiek pat mažėjančio stojančiųjų skaičiaus. Tačiau esą dar deramasi su Finansų ministerija, kad finansavimas liktų keliais procentais didesnis.
„Žemės ūkio specialistų trūksta, kurie liktų Lietuvoje dirbti, policininkų trūksta. Galima tai vadinti valstybės užsakymu, krepšelių tiksliniu skyrimu, bet iš principo mes nusiteikę toms kryptims duoti daugiau lėšų, negu tą leido daryti absoliučiai liberalus studentų krepšelių skirstymo metodas“, – sakė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Dar buvęs švietimo ir mokslo ministras buvo patvirtinęs naują stojimo į universitetus tvarka, pagal kurią nuo kitų metų abiturientai, pretenduojantys studijuoti universitetuose, valstybės finansuojamose vietose, turėtų laikyti ne tris, kaip dabar, o keturis valstybinius egzaminus, bei užsienio kalbos valstybiniu egzaminu įrodyti ne žemesnį nei B2 lygį.
Tačiau Vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus tai neteisėta dėl pavėluoto naujos stojimo tvarkos paskelbimo, Rektorių konferencija siūlo šią naują tvarką pilnai įgyvendinti ne nuo 2014-ųjų, kaip buvo numatoma, o metais vėliau.
„2014 metams siūlomas tarpinis variantas, kai užsienio kalba yra vienas iš keturių konkursinį balą sudarančių dalykų, yra toje grupėje, kurioje apskritai yra keletas alternatyvų. Ten, pavyzdžiui, įvardinta matematika, informacinės technologijos ar biologija, tai prisideda dar šitas užsienio kalbos dalykas. Ir siekiant, kad vaikai siektų aukščiausio įvertinimo, čia bus įskaičiuojamas ir valstybinio brandos egzamino vertinimas, ne tik metinis pažymys. Bet kas turi metinį pažymį, bus vertinamas tas“, – aiškino Aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti tarybos prezidentas Pranas Žiliukas.
Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministerija turėtų galutinai apsispręsti, kaip bus įgyvendinamas teismo sprendimas ir kokia bus numatyta galutinė priėmimo į universitetus tvarka.
