Pasak mokslinių tyrimų, animacinio filmuko „Kempiniukas Plačiakelnis“ žiūrėjimas bent 9 minutes per dieną 4 metų vaikams gali sukelti trumpalaikius dėmesio sutelkimo sutrikimus bei mokymosi problemas.
Rezultatai buvo užfiksuoti įvertinus 60 vaikų, kurie žiūrėjo arba „Kempiniuką Plačiakelnį“ arba lėtesnio tempo animacinį filmuką „Caillou“. Po devynių minučių žiūrėjimo vaikai buvo paprašyti atlikti protinį testą ir paaiškėjo, kad tie, kurie žiūrėjo „Kempiniuką Plačiakelnį“, testą atliko blogiau.
Ankstesnių tyrimų rezultatai teigė, kad problemos ryškėja tik po ilgalaikio dėmesio sutelkimo į animacinį filmuką, bet naujieji tyrimai skelbia, kad ir trumpi, vos 9 minučių, epizodai gali sukelti minėtąsias problemas.
Animacinis filmukas trunka apytiksliai 22 minutes, taigi, mokslininkai spėja, kad programos, skirtos vaikams, žiūrėjimas nuo pradžios iki galo gali būti dar žalingesnis, tačiau reikia daugiau įrodymų tam patvirtinti.
Daktaras Dimitri Christakis tikina, kad tyrimų rezultatai turėtų būti vertinami atsargiai, nes tyrimas nėra didelio mąsto, tačiau, pasak jo, duomenys yra tvirti ir argumentuoti. Jis yra Sietlo vaikų ligoninės vaikų vystymosi specialistas, kuris parašė įvadinį tyrimo straipsnį, publikuotą Pediatrijos internetiniame žurnale.
Christakis teigė, kad tėvai turi suprasti, kad greito veiksmo filmukai nėra tinkami jauniems vaikams. „Svarbu ne kiek laiko jie žiūri, bet ką žiūri“, – tikina jis.
Virdžinijos universiteto psichologijos profesorė Angeline Lillard, „Nickelodeon's“ animacinių filmukų kanalo vadovui sakė, kad turėtų būti vertinamas ne tik „Kempiniukas Plačiakelnis“. Ji teigė, kad programa transliuoja ir daug kitų greito tempo filmukų.
Ji sakė, kad tėvai turėtų suprasti, kad po tokių animacinių filmukų vaikams sunku sutelkti dėmesį į mokslus bei susilpnėja jų savikontrolės funkcija.
„Nickelodeon“ atstovas, David Bittler, linkęs ginčytis dėl tyrimo rezultatų ir tikina, kad „Kempiniukas Plačiakelnis“ skirtas ne jaunesniems kaip 6-11 metų vaikams.
„Tirti 60 vaikų, kurie nepriklauso tikslinei auditorijai, 9 minučių filmuko žiūrėjimo metodu yra labai abejotinas būdas ir vargu ar gali pateikti svarias išvadas, kuriomis galėtų remtis tėvai“, – sakė jis.
Paprašyta įvertinti šį „Nickelodeon“ atstovo teiginį, Amerikos pediatrų akademijos atstovė, daktarė Alanna Levine sakė: „Mano nuomone, tyrimo idėja yra išsiaiškinti specifinį žiniasklaidos poveikį vaikams. Ir nesvarbu kurios televizijos yra ta programa. Svarbiausia, kad televizijos programos vis tik daro įtaką vaikams. Taigi, manau šiuo atveju reikėtų vertinti iš platesnės perspektyvos.“
„Mums reikia daugiau tyrimų, kad galėtume nustatyti kokį, teigiamą ar neigiamą, efektą animaciniai filmukai turi vaikams“, – pridūrė ji.
„Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja, kad vaikai iki 2 metų nežiūrėtų televizoriaus visai, o vyresniems nei 2 metų vaikams tėvai turėtų įvesti kompiuterinių, video žaidimų ir TV programų žiūrėjimo limitą iki 2 valandų per dieną. Taip pat būtina išrinkti tinkamas programas, nes svarbiau ne kiekybė, o programos pobūdis“, – tikina Levina.
Lillard tikina, kad 4 metų amžiaus vaikus tyrimui pasirinko ne be priežasties, neva tai yra tas laikotarpis, kurio metu vyksta pagrindiniai vaiko vystymosi procesai ir galima įžvelgti pagrindinius pokyčius. Ar poveikis kito amžiaus vaikams būtų toks pats nėra nustatyta.
Tiriamieji vaikai buvo baltaodžiai, iš vidurinės klasės arba pasiturinčių šeimų. Atlikę protinį testą po animacinio filmuko „Kempiniukas Plačiakelnis“ vaikai surinko apytikriai 12 balų mažiau nei kitos dvi vaikų grupės, kurių rezultatai buvo beveik identiški.
Kitas testas buvo atliktas savikontrolės ir impulsyvumo nustatymui. Vaikams buvo duodami užkandžiai filmuko metu, ir buvo siekiama išsiaiškinti kiek ilgai jis gali neužkandžiauti žiūrėdamas filmuką. „Kempiniuką Plačiakelnį“ žiūrėję vaikai išlaukė apie 1,5-2 minutes, tuo tarpu, kitos dvi grupės 4 minutes.
Svarbu paminėti, kad tyrimas turi kelias išlygas. Pirma, vaikai nebuvo testuojami prieš animacinį filmuką, bet, pasak Lillar, nei vienam iš tiriamųjų nebuvo diagnozuotos dėmesio sutelkimo problemos. Ir antra, tėvai tolimesnį vaikų elgesį įvertino labai panašiai.
