Dauguma Lietuvos pensininkų įsitikinę, kad jauni žmonės nepakankami rūpinasi savo finansiniu saugumu senatvėje. Toks požiūris labiau paplitęs tarp didesnių miestų vyresnio amžiaus gyventojų.
Į pensiją išėjusių Lietuvos gyventojų apklausa, atlikta gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ užsakymu, atskleidė, jog net 72 proc. Lietuvos pensininkų mano, kad darbingo amžiaus lietuviai nepakankamai rūpinasi savo būsima senatve. Ir tik kas 8 apklaustasis (13 proc.) teigė manąs, kad jauni žmonės savo ateitimi rūpinasi tinkamai.
Likę 15 proc. pensininkų teigė nežinantys, ar darbingo amžiaus Lietuvos gyventojai pakankamai rūpinasi savo senatve.
„Compensa Life“ Lietuvos filialo vadovo Tomo Milašiaus teigimu, didžiosios dalies Lietuvos pensininkų išreikšta nuomonė yra visiškai suprantama.
„Lietuvos pensininkai savo nuomonę grindžia asmenine patirtimi, kuri rodo, jog finansinės problemos sulaukus senatvės šiandien yra kasdienybė“, - įsitikinęs T. Milašius, - „Žinant tai, kad demografinė padėtis mūsų šalyje blogėja, o dirbantiesiems vis sunkiau išlaikyti išėjusius į pensiją, darbingo amžiaus šalies gyventojų pastangos pasirūpinti savo finansine gerove senatvėje iš ties atrodo nepakankamos“.
Vis dėlto, anot T. Milašiaus, galima pastebėti ir teigiamų tendencijų.
„Jaunų žmonių, mąstančių apie ateitį ir siekiančių savarankiškai pasirūpinti savo finansais senatvėje atsiranda vis daugiau“ - teigia T. Milašius, - „Tai rodo ir nuolat augantis kaupiamojo gyvybės draudimo paslaugą pasirenkančių lietuvių skaičius“.
Šalies pensininkų apklausa taip pat atskleidė, kad nepakankamą darbingo amžiaus gyventojų rūpinimąsi senatve labiau įžvelgia didesnių miestų senoliai. Čia net 77 proc. pensininkų teigė, kad jaunesni gyventojai pernelyg atsainiai žiūri į savo ateitį. Tuo tarpu, kaimo vietovėse taip manančių pensininkų buvo tik 64 proc.
Apklausoje, kurią atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ dalyvavo 716 pensinio amžiaus šalies gyventojų. Jos tikslas buvo išsiaiškinti šalies pensininkų poreikius, problemas ir požiūrius. Tyrimas vyko visoje šalies teritorijoje, atrankoje naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas, taikant papildomą užsiėmimo atrankos kriterijų. Šis metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas tikslinės grupės atstovas turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies pensinio amžiaus gyventojų nuomones ir vertinimus. Galima maksimali rezultatų paklaida 3,7 proc.
