Terminas „žmogiškieji ištekliai“ (ang. human resources) skamba, lyg jame paslėptas negatyvus, vartotojiškas požiūris į žmones. Matyt tas, kas sugalvojo šį terminą, priprato į žmones žiūrėti kaip į pelno šaltinį. Žmogaus asmenybė ir jo teisės turėtų būti svarbiausia. To nesuprantantys darbdaviai daro klaidas, kurios jiems brangiai kainuoja. „Forbes“ pristato tris pagrindines klaidas, kurias daro vadovas, priimdamas naują žmogų į darbą.
Tingėjimas patikrinti informaciją
Dažnai klaidas lemia žmonių elgesio modelių nesupratimas. Pavyzdžiui, ar žinote, kad visi žmonės meluoja? Kiekvienas, nors truputį, bet pameluojame. Apie 80 proc. per darbo pokalbį pasako netikslią algą buvusioje darbovietėje. Apie 30 proc. „pagražina“ pareigas, kurias jie užėmė. Žmogus, dirbęs eiliniu rinkodaros vadybininku per darbo pokalbį staiga tampa „rinkodaros skyriaus direktoriumi“.
Darbdaviai retai kada skambina į buvusią darbovietę patikrinti informacijos, o juk paprastas skambutis galėtų suteikti daugiau žinių, nei ilgiausi pokalbiai su potencialiu darbuotoju. Jeigu kandidatas niekada nevykdė darbo, apie kurį jums papasakojo, tikėtina, kad jis su juo nesusidoros, o darbuotojo atleidimas kompanijai atsieis nemažus pinigus.
Žmogaus motyvacijos nesupratimas
Motyvacija savaime neegzistuoja, gali būti tik savimotyvacija ir jokia kita persona negali priversti žmogų kažko užsinorėti.
Aštuoni iš dešimties žmonių ne visai suvokia savo tikslus, tačiau tai nereiškia, kad jiems gali primesti bet kokią motyvaciją.
Vadovo užduotis – padėti darbuotojui suvokti tikruosius tikslus ir suprasti, ar jie sutampa su kompanijos siekiais. Jeigu žmogus kandidatuoja į poziciją tik dėl to, kad nori persikelti į didmiestį, su juo dirbti negalima. Šis tikslas nėra blogas, tačiau kas gali užtikrinti, kad rytoj jis nenuspręs ieškoti darbo pagal kitus kriterijus?
Netinkamo žmogaus skyrimas į vadovo pareigas
Dažnai būna, kad ką tik į darbą priimtas 25-30 jaunas žmogus itin nori dirbti vadovo darbą kuriame nors iš skyrių, nors neturi jokios realios vadovavimo patirties. Dažnai paaiškėja, kad tokie darbuotojai nesugeba vadovauti, o tik nori pripažinimo ir aukšto statuso.
Jūs galite simpatizuoti šiam žmogui ir galvoti, kad jis išties vertas pripažinimo. Tačiau suteikdami vadovaujančias pareigas patirties neturinčiam žmogui, turite suvokti riziką.