Visą pasaulį sukrėtė žinia apie tai, kas nutiko Niutauno miesto mokykloje, Konektikuto valstijoje, kai šaulys nušovė dvidešimt mokinių ir kelis mokytojus. Į nelaimės vietą skubėjo ne tik specialiosios tarnybos, miesto valdžios atstovai ir žiniasklaida, su šoko ištiktais ir netektį išgyvenančiais vaikais bendravo ir terapiniai šunys, kurie savo ramiu prieraišumu, švelniu ir subtiliu dėmesiu padėjo mažiesiems numaldyti baimę ir išgyventi sunkias akimirkas.
Šunys dirba su neįgaliais vaikais
Neretai nutinka taip, kad patys didžiausi darbai ir išbandymai slypi iš pažiūros labai paprastuose dalykuose. Tik savo gyvenime praktiškai susidūrę su fizioterapeutų, kineziterapeutų, specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo specialistų darbu žmonės gali įsivaizduoti, kokiais mažais mažais, bet labai svarbiais žingsneliais einama prie nedidelių, bet esminių pergalių.
Užmegzti kontaktą, ištiesti ranką, sugniaužti pirštus, atsipalaiduoti, nugalėti baimę ir daug kitų dalykų mokosi nuo įgytų ir įgimtų susirgimų kenčiantys žmonės. Ar galėtumėte įsivaizduoti, kad varginančius bandymus išmokti elementarius judesius ar bent kelioms akimirkoms pamiršti nuolat kankinantį nerimą gali padėti keturkojis draugas?
Užsienio šalyse pažangiai taikoma šunų terapija padeda sergant cerebriniu paralyžiumi, neuroze, autizmu, aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, Dauno sindromu, kenčiant nuo nuotaikos ir kitų emocinių sutrikimų. Tai pagalbinis būdas siekiant papildyti klinikinę terapiją.
Apie tai, kuo prie savo šeimininkų sveikatos gali prisidėti keturkojai bičiuliai, kalbamės su Lietuvos kinologų draugijos atstove Aurelija Staskevičiene.
Lietuvoje dogoterapija tik žengia pirmuosius žingsnius – kas pirmieji pradėjo apie tai kalbėti – šunų augintojai ar šeimos, kurios tikisi taip padėti savo artimiesiems?
Pirmieji apie tai ėmė kalbėti patyrę šunų veisėjai. Stebėdami ir analizuodami savo šunų savybes, darė tam tikras išvadas. Pirmieji bandymai įvyko prieš gerą dešimtmetį Kaune, Vilniuje. Niūfaundlendų, landsyrų, retriverių veisėjai ir augintojai pradėjo lankytis vaikų ugdymo įstaigose, aklųjų internatuose. Tikslai buvo dvejopi – parodyti visuomenei, kad šunų paskirtis gali būti visiškai kitokia nei mums įprasta, keisti sustabarėjusį visuomenės požiūrį į šunis; kitas tikslas – pradžiuginti pačius vaikus, suteikti gerų emocijų ir naujos patirties.
Kaip plačiai dogoterapija taikoma užsienyje? Kuriose kaimyninėse šalyse ši sritis aktyviai vystoma? Dogoterapija daug pasiekė JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitur. Tai šalys, kur yra susiformavusios gilios šunininkystės tradicijos, kur šunų paskirtis suprantama daug plačiau.
Ar brangu paruošti terapinį šunį?
Taip, tai brangu. Brangu todėl, kad šunį tenka ruošti maždaug 1,5–2 metus. Pavyzdys, kaip gydomas vaikas autistas: terapijos su šunimi seanso metu dalyvauja ir tam tikrus darbus dirba 3–4 asmenys: šuns vedlys, dogoterapeutas, vaiką gydantis psichiatras arba kt. medikas, asistentas ir iš dalies dalyvauja tėvai arba globėjai. Sudėkit jų visų darbo įkainius ir gausit sumą. Dažnai tokie seansai vyksta paciento namuose, vadinasi, dar kainuoja ir kelionė. Neretai būdamas jautrus pacientas turi jaustis saugiai, būti jam įprastoje aplinkoje. Tokie terapija negali vykti grupėmis. Šis terapijos būdas itin dažnai taikomas vaikams, tad į situaciją būtina žvelgti subtiliai. Tiesa, pasitaiko atvejų, kad terapija taikoma savanorystės pagrindais – specialistai tai sutinka daryti be atlygio ar remiant įvairiems fondams.
Kokių veislių šunys labiausiai tinkami dototerapijai? Kaip vykdoma jų atranka? Kaip ilgai ir ko šunys mokomi prieš susitikimus su pacientais?
Labiausiai tinka tos šunų veislės, kurios buvo išvestos dirbti su žmogumi – vieni iš dažniausiai naudojamų yra auksaspalviai retriveriai, taip pat Labradoro retriveriai, niūfaundlendai.
Šunys mokomi atitinkamų įgūdžių priklausomai nuo to, ką dirbs šuo. Jeigu bendraus su motorikos sutrikimų turinčiu vaiku, jis bus mokomas laižyti pirštukus, juos masažuoti. Jei šuo dirbs su autistu – mokomas atsitūpti priešais ir kantriai žiūrėti į pacientą, mokomas atkreipti į save dėmesį, kad vaikas apskritai jį išskirtų iš visumos, susidomėtų, o tik po to pradedamas atsargus pirmasis kontaktas. Paprasčiau sakant, terapiniai šunys specializuojasi, juk kai mums skauda ausį, einame pas ausų gydytoją...
Kokiomis ligomis sergantiems žmonėms yra rekomenduotina dogoterapija? Paprastas pavyzdys, ką siūlo ir mūsų medikai: patyrėte infarktą, reabilitacijos metu įsigykit šuniuką ir vaikštinėkit su juo po pušynus. Terapija ideali! Turite antsvorio – pasivaikščiojimai su šuniu padės šią problemą spręsti. Ar ne terapija? Apie terapines šunų savybes reikia galvoti plačiau, jie tikrai gali būti ir yra mūsų gerieji gydytojai, o depresija, vienatvė, emociniai negalavimai – šuo arba katinėlis taip pat padeda kovoti su šiomis bėdomis. Ir net diplomų neturėdami puikiai tai daro.
Kokiomis savybėmis turi pasižymėti šuo, kad galėtų dirbti su negalią turinčiais žmonėmis?
Šuo turi būti stabilios psichikos, lengvai valdomas, kantrus ir visiškai sveikas. Dogoterapeutai iš Lenkijos, su kuriais teko neseniai bendrauti, nurodė dar vieną savybę ir pačią svarbiausią savybę: šuo turi mokėti analizuoti ir pats priimti sprendimus. O tai jau aukštasis pilotažas.
Kaip atrodo dogoterapijos užsiėmimai ir kas jų metu veikiama?
Susitikimas trunka ne ilgiau kaip 30–45 min., nes pavargsta ir pacientas, ir šuo. Ir tas užsiėmimas dar turi būti su pertraukėlėmis. Veikla užsiėmimo metu priklauso nuo to, kokie sveikatos sutrikimai kamuoja pacientą. Pavyzdys galėtų būti vaikas, turintis skaitymo sutrikimų. Susitikimo metu vaikas gal skaitys šuniui pasaką apie Raudonkepuraitę. Nustebote? Įrodyta, kad mikčiojimo ir kitas panašias bėdas vaikai greičiau ir lengviau įveikia, nes nesidrovi, pamiršta baimes, kai kalbasi su šunimi ar jam skaito. Tokios terapijos metu vaikas net nežino, kad yra gydomas. Dogoterapeutai sako: „Dogoterapija nėra žaidimas, bet ji turi tapti žaidimu.“Kuo išskirtinė terapinio šuns priežiūra? Ar tiesa, kad tokiam gyvūnui reikia kur kas daugiau poilsio nei eam keturkojui šeimos draugui?
Protingai derinant darbo ir poilsio režimą, šuo nepervargsta, tačiau poilsio režimas išties tokiam šuniui labai svarbus.
Kalbant ne apie specialiai ruošiamus terapinius šunis, bet paprastus draugiskus augintinius teko girdeti dvi skitingas nuomones: vienos šalininkai teigia, kad šeimai, kurioje auga psichologinių ar kitų bendravimo problemų turintis vaikas, šuni auginti tiesiog privalu, kiti sako, jog tai neatsakinga gyvūno atžvilgiu. Kokios nuomonės apie tai šunų augintojai-profesionalai?
Taip, šuo yra naudingas tokiai šeimai ir nieko bloga gyvūnui neatsitiks, tereikia, kad tėveliai arba globėjai, kurie tą šunį prižiūrės, būtų pakankamai pasikaustę ir nepaverstų šuns vaiko žaisliuku. Čia tik žmonių atsakomybės klausimas.
Kaip manote, kada Lietuvoje galėtų atsirasti tokia paslauga (t. y atsiras sertifikuotų specialistų ir šunų)?
Per šiuos metus tikimės daug ką nuveikti.
