Spalio 5-ąją, antradienį, minima tarptautinė Mokytojų diena. Tądien ne vieną mokinį galima sutikti su gėlių puokšte rankose, o kone visose mokyklose trumpam apsikeičiama vaidmenimis: mokytojai susėda į suolus, o mokiniai stoja prie lentų ir tampa savo ugdytojų atspindžiu.
Tačiau nors ne vienas spalio 5-ąją atiduoda pagarbą savo mylimiems mokytojams, vis dar gaji nuomonė, kad ši profesija toli gražu ne prestižinė, o retas kuris baigdamas mokyklą drąsiai sako, jog norėtų tapti mokytoju. Mokytojų trūkumas privertė Švietimo ir mokslo ministeriją pakeisti strategiją: stojantiesiems į pedagogines studijas ne tik parengtas motyvacinis testas, bet ir pažadėtos nemenkos tikslinės stipendijos. Tuo tarpu bene seniausiai mokytojus rengiančio Vilniaus Pedagoginio universiteto (VPU) prorektorius Vytautas Bernotas tikino, jog sunkmečiu mokytojo kelią jaunuoliai renkasi daug noriau nei anksčiau.
Sunkmečiu profesija atgimsta
Pedagogo specialybę šiemet pasirinko kur kas daugiau jaunuolių nei praėjusiais metais. Tačiau V. Bernoto tai nestebina. „Krizės sąlygom visada šitai atgimsta. Atsimenu ir prieš tai buvusias krizes“, – pasakojo VPU prorektorius.
Anot jo, pasirinkę mokytojo kelią jaunuoliai kone visą laiką gali būti tikri, kad ras darbą ir gaus atlyginimą. „Nors mokytojo atlyginimas ir mažesnis, jis vis tiek garantuotas. Dėl demografinių priežasčių mažėja mokyklų skaičius, tačiau mokytojų reikės visada. Dėl šių priežasčių pedagogo profesija yra patraukli“, – aiškino V. Bernotas.
Šiemet pedagoginėms studijoms skirtus krepšelius išsidalijo per 600 jaunuolių, tuo tarpu pernai jų buvo šimtu mažiau. Stojantiesiems šiais metais pirmą kartą teko ne tik sėkmingai išlaikyti abitūros egzaminus, tačiau ir įveikti motyvacinį testą, turėjusį parodyti, ar stojantysis tinkamas būti pedagogu. „Buvau gana skeptiškai nusiteikęs prieš šį testą, tačiau galiu pasakyti, kad stojančiųjų tai neišgąsdino“, – tikino VPU prorektorius.
Didžiausia motyvacija – geri mokytojai
Motyvaciniame teste jaunuoliams teko paaiškinti priežastis, dėl kurių jie norėtų būti mokytojais. Netrūko pačių įvairiausių aiškinimų. V. Bernotas neslėpė, jog dažnai mokytojo profesiją pasirenka pačių pedagogų vaikai, taip pat netrūksta tų, kurie apie tokį darbą svajojo nuo vaikystės ar tų, kuriems didžiausią įspūdį paliko geri ir mylimi mokytojai mokyklose.
Anot jo, geri mokytojai, tampantys mokiniams autoritetais, yra didžiausia motyvacija rinktis pedagogo profesiją. „Mane lygiai taip pat kažkada paveikė mokytojai. Turėjau puikų matematikos mokytoją ir vėliau pats pasirinkau matematiko specialybę“, – prisiminė VPU prorektorius.
Geriausi mokytojai – mylintys savo darbą
Paklaustas, kokius mokytojus galima vadinti gerais, V. Bernotas ilgai negalvojęs prabrėžė, jog mokytojas yra geras tik tada, kai pats to nori. „Jei pedagogui darbas mokykloje yra tik tas, kurį būtina atidirbti, tai negerai“, – tvirtino VPU prorektorius.
Anot jo, šiemet į pedagogines studijas stoję jaunuoliai turėtų ypač išsiskirti iš kitų universiteto laidų. „Padės motyvacinis testas, stojusių nusiteikimas, mat tie, kurie atėjo, mokytojo specialybę rinkosi ne atsitiktiniu būdu, o sąmoningai“, – tikino V. Bernotas. Jis pasakojo, jog kartais nutinka ir taip, kad pirmame kurse sakęs, jog nenori būti mokytoju, sugrįžęs po pirmosios praktikos studentas prisipažįsta, jog dirbti mokykloje labai patiko.
„Taip pat mokytojas turi būti atviras bendravimui ir naujovėms, kurios turi būti kasdien, nepaisant to, kad mokoma, pavyzdžiui, matematikos“, – vardijo gero mokytojo savybes VPU prorektorius. Anot jo, ugdyti šiuolaikinius vaikus mokytojams – sunkus uždavinys. „Taip nutinka todėl, kad dažnai mokytojas turi būti ir prievaizdu, ne tik ugdytoju“, – aiškino jis.
Sveikindamas visus, kurie pasirinko mokytojo kelią, bei mokyklose dirbančius kolegas V. Bernotas linkėjo būti laimingiems dirbant mokytojais. „Laimė dirbti mokytojais būtų didžiausia sėkmė“, – šypsojosi VPU prorektorius.
