Liūdnai komiška istorija nutiko praėjusią savaitę Utenoje ir nors jos pabaiga laiminga, pasimokyti yra ko: mitas, kad lietuviai šalti, nemandagūs ir abejingi, o visi užsienio studentai puikiai kalba svetimomis kalbomis.
Pasimetęs turkas
Naujienų portalo Balsas.lt redakcija sulaukė skaitytojo laiško, kuriame papasakota istorija sudomino žurnalistus. Ar gali būti, kad aukštoji mokykla kviečiasi studentus iš užsienio, nors šie nekalba nei angliškai, nei lietuviškai.
„Taip jau susiklostė aplinkybės, kad penktadienio vakarą iš Vilniaus į Uteną teko važiuoti pakeleivingu transportu. Mano galutinė „stotelė“ buvo šiek tiek toliau nuo miesto, todėl išėjo taip, kad atsidūriau Utenos autobusų stotyje, kur ramiai laukiau, kol manęs atvažiuos pasiimti. Čia vos tik pasidėjęs daiktus pamačiau nedidelio ūgio tamsaus gymio vaikiną, kuris atrodė šiek tiek sutrikęs ir netvirtu žingsniu vaikštinėjo taku šalia išlaipinimo stotelių pirmyn ir atgal. Mačiau, kaip autobuso, kuriuo jis greičiausiai atvyko į Uteną, vairuotojas išlipęs jo rusiškai paklausė, ar kas atvyksta jo pasiimti. Išgirdęs klausimą atvykėlis ėmė raustis kišenėse, galiausiai „išžvejojo“ raštelį, kurį padavė geranoriškajam vairuotojui.
Moka tik gestų kalbą
Šis, pasirūpinęs įspūdingo storio stiklus turinčiais akiniais, geras penkias minutes studijavo popierių, tačiau galiausiai priėjo prie manęs klausdamas, ar aš kalbu angliškai. Džiaugdamasis galimybe padėti į keblią padėtį patekusiam vaikinui, aš su entuziazmu ėmiau klausinėti, ar jis turi asmens, turėjusio jį pasitikti Utenoje, kontaktinius duomenis. Kaip paaiškėjo po pirmų trijų klausimų, tokios keblios situacijos priežastis – atvykėlis nekalbėjo ne tik rusiškai, bet ir angliškai, todėl reikalai pajudėjo tik man ėmus universaliosios gestų kalbos. „I'm a student“, „Turkey“ ir „collegy“ buvo vienintelės frazės, kurias sugebėjo pasakyti atvykėlis iš Turkijos ir jau buvau pradėjęs galvoti, kad man teks pasirūpinti jo nakvyne.
Galiausiai visgi pavyko gauti kontaktinio asmens – moters, vardu Rūta, telefono numerį. Trumpas skambutis, kurio metu lakoniškai paaiškinau situaciją ir paklausiau, ar kas nors atvyks jo pasiimti. Rūta sako negalėjusi susisiekti su turku studentu ir pažada atvykti automobiliu po dešimties minučių. Kol laukiame, išsiaiškinau, kad atvykėlis vardu Hassanas, vargais negalais pavyko sužinoti netgi iš kokio miesto jis atvyko (pirmą kartą girdėto pavadinimo, deja, negaliu pakartoti) ir kad dalyvauja „Erasmus“ studentų mainų programoje. Klausiamas, kokias kalbas moka, Hassanas ramiai atsako „turkų“, o dėl prioritetų renkantis, kurią kalbą mokytis pirmą – anglų ar lietuvių kol kas nėra apsisprendęs.
Įdomu dar ir tai, kad visą turkų studento bagažą sudarė nedidelis popierinis maišelis. Moteris, vardu Rūta, bendrauti su manimi neparodė jokio noro (greičiausiai todėl, kad buvo vėlyvas penktadienio vakaras) ir pasakiusi „ačiū“ bei įsodinusi Hassaną į senutėlį „Volkswagen Passat“ nuvažiavo. Greičiausiai Utenos kolegijos arba jai priklausančių bendrabučių kryptimi. Žaviuosi jaunojo turkų studento drąsa, linkiu jam sėkmės studijuojant Utenoje ir labai tikiuosi, kad artėjant lietuviškam rudeniui ir žiemai (jei jis vis dar bus Lietuvoje) kas nors parūpins jam šiltus drabužius.“
Paslaptingasis turkas – Utenos kolegijos studentas
Naujienų portalui Balsas.lt pavyko atsekti, kad paslaptingoji Rūta buvo Utenos kolegijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Rūta Jurgelionienė.
Į klausimą, ar tiesa, kad studijuoti į Lietuvą atvyko nei angliškai, nei lietuviškai nekalbantis studentas iš Turkijos, moteris sakė: „Šiemet į kolegiją pagal mainų programą atvyko studentai iš 5 Turkijos universitetų ir 2 Latvijos. Kalbant apie jūsų minimą atvejį, turėčiau pasakyti, kad studentas sunkiai kalba angliškai, bet situacija po truputį gerėja. Vos atvykęs į Lietuvą šis žmogus buvo labai išsigandęs, jo lagaminai dingo Kijeve, ilgai truko kelionė, tad atvykęs buvo šoko būsenos.“
R. Jurgelionienės teigimu, svečias po kelionės jau atsigavo, o su juo intensyviai bendrauja kolegijos administracija bei studentai: „Tai pirmas atvejis, kai sulaukiame studento, kurio kalbos žinios nėra labai geros, bet už tai atsakome ne mes, o siunčiančioji institucija. Kadangi esama ir daugiau studentų iš Turkijos, tikiu, kad ateityje situacija tik gerės. Be to, visi užsieniečiai studentai mokomi ir lietuvių kalbos pagrindų, praleidę Lietuvoje semestrą ar du, jie jau gali susikalbėti.“
Pašnekovė atviravo, kad šioks toks šokas ištiko ir kolegijos administraciją, suvokus, kad atvykėlio kalbų žinios kur kas kuklesnės nei tikėtasi, bet studentas jau apsiprato:
„Kolegijoje vyko miuziklo „Velnio nuotaka“ peržiūra – į renginį pasikvietėme ir šį studentą, šiandien jis kartu su visais dalyvavo mokslo metų pradžios šventėje“, – kalbėjo R. Jurgelionienė.
