Prieš šiuos mokslo metus, kurie jau eina į pabaigą, „Swedbank" Asmeninių finansų instituto ekspertai nusprendė sudaryti studento biudžetą, turėjusį padėti būsimiesiems pirmakursiams ir jų tėvams susiorientuoti studentiškų išlaidų kreivėse.
Biudžetas buvo skirtas konkrečiam atvejui - dieninio kurso studentui, studijuojančiam Vilniuje, gyvenančiam bendrabutyje, važinėjančiam viešuoju transportu ir du kartus per mėnesį vykstančiam aplankyti tėvų į Šiaulius. Tad įvertinę bendrabučio, maisto ir transporto išlaidas, taip pat lėšas, skiriamas aprangai ir avalynei, asmens higienos priemonėms įsigyti, mokslams ir sveikatai pataisyti, išleidus 50 Lt laisvalaikio pramogoms, susumavome, kad studento mėnesio išlaidos vidutiniškai sudarytų 817 Lt.
Instituto ekspertų ši suma nenustebino, tačiau po rezultatų paviešinimo viena savo atžalų gerove besirūpinanti mama, parašė viešą komentarą piktindamasi, jog tai niekingai maža suma, ir iš to darydama išvadą, jog studento mes nelaikome žmogumi.
ių metų kovo - balandžio mėnesiais Asmeninių finansų institutas vėl nusprendė pasidomėti studentų finansine situacija. Tik šįkart nedarė prielaidų, o ėmėsi tyrimo - apklausė daugiau nei 9 tūkst. šalies studentų. Taigi skaičiavo ir vėl Instituto ekspertai, tačiau skaičius jau pateikė patys studentai. Tad kaip manote, kas buvo neteisus?Jaunimo finansai - kodėl tai aktualu?
Prieš atskleisdami atsakymą, pasidomėkime, kodėl apskritai apie jaunimo finansus kalbėti svarbu. Taip svarbu, kad Institutas ne tik du mėnesius pašventė šalies studentų apklausai, bet ir gegužės 10 d. suorganizavo konferenciją jaunimo finansų tema „Jaunimo finansai: ateitį kuriame šiandien".
Lietuvoje pernai buvo priskaičiuota 3.24 mln. gyventojų. 7 proc. jų sudarė ikimokyklinio amžiaus vaikai, dar 13 proc. - moksleiviai, o kitus 6 proc. - studentai. Tad net jei ketvirtadalis visuomenės yra nepakankama priežastis apie ją kalbėti, vertėtų neužmiršti, jog didžioji dalis likusių 74 proc. gyventojų yra mokytojai, dėstytojai, seneliai ir tėvai. Todėl nuo to, kada jauni žmonės taps finansiškai savarankiški ir kaip gebės tvarkytis su savo finansais vėliau, tiesiogiai ir netiesiogiai priklausys tų 74 proc. finansinė gerovė ir stabilumas.
Juk neveltui jaunimas vadinamas valstybės ateitimi. Jauniems žmonėms įsiliejus į darbo rinką, būtent jų mokami mokesčiai taps pagrindinėmis valstybės mokestinėmis pajamomis, kurių didelė dalis perskirstoma pensininkams. Be to, kuo anksčiau jauni žmonės taps finansiškai savarankiškais ir atsakingais, tuo anksčiau jų tėvai galės pradėti rūpintis savo pačių pensijomis ir nesijaudinti, kaip savo darbo užmokestį ar pensiją padalyti į kelias dalis.
Jaunimo finansines problemas rodo pradelsti mokėjimai
Bet kas verčia manyti, jog jaunimas su savo finansais nesusitvarko? Užtenka pažvelgti į vieną rodiklį - pradelstus mokėjimus.
Asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenimis, skolininkų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 24 m., per metus padaugėjo 63 proc., o jų pradelstų mokėjimų suma išaugo 57 proc. Gegužės 1 d. jaunuoliai buvo sukaupę 28,7 tūkst. pradelstų mokėjimų už telekomunikacijų sektoriaus paslaugas, dar 26,2 tūkst. atvejų fiksuojama nebankiniam, 19,1 tūkst. - bankiniam sektoriams.
Sakysite, niekai, už telefono paslaugas užmiršus sumokėti tris litus pasaulio pabaiga neateis? Tačiau, visų pirma, vidutinė pradelsta suma vienam vėluojančiam ją sumokėti asmeniui iki 24 metų nėra jau tokia maža. Štai, pavyzdžiui, telekomunikacijoms bendrovėms ji siekia 977 Lt, o bankiniam sektoriui - net 7188 Lt.
Antra, ne visuomet pagalvojama, kad net ir toks užmaršumas gali pasibaigti neišsipildžiusiomis svajonėmis. Pavyzdžiui, šį pavasarį dėl netinkamai vykdomų finansinių įsipareigojimų 3 proc. studentų buvo atsisakyta suteikti valstybės remiamą paskolą. O praktikoje yra užfiksuota atvejų, kai ir poros centų uždelstas mokėjimas sutrukdė gauti tokią studijų paskolą dar kartą.
Vidutinės studentų pajamos - 615 Lt
Tyrimas atskleidė, jog vidutinės studento pajamos Lietuvoje per mėnesį siekia 615 Lt. Didžiausiomis pajamomis disponuoja sostinės ir uostamiesčio studentai, mažiausiomis - Šiaulių ir Vilniaus rajone gyvenantys, bet gretimų didmiesčių aukštosiose mokyklose studijuojantieji jaunuoliai. Ši tendencija sutampa ir su vidutinio darbo užmokesčio pasiskirstymu Lietuvoje.
Ir nors studentiška piniginė iš pirmo žvilgsnio ir neatrodo labai pilna, 45 proc. studentų tvirtina, jog jie niekada arba retai pritrūksta pinigų. Tendencijoms akivaizdžią įtaką turi pačių pajamų lygis - kiekvieną mėnesį trūkstantys lėšų vidutiniškai gauna 576 Lt/mėn., o niekada nepritrūkstantys - daugiau nei minimalią algą - 715 Lt/mėn.
Iš vienos pusės daugumos pritrūkstančiųjų elgsena esant lėšų „badui" demonstruoja finansinį sąmoningumą - 56 proc. studentų spragas kamšo mažindami vartojimą. Iš kitos pusės nemaža dalis jaunuolių - 24 proc. apklaustųjų - papildomos finansinės paramos kreipiasi į gimdytojus. Todėl vertėtų patarti tėvams, jog finansinė parama turėtų veikti kaip greitoji pagalba. Jei pacientas, o šiuo atveju studentas, yra kritinės būklės - bėdos su sveikata, mokslais ar kita nelaimė - greitoji pagalba atskuba, tačiau visais kitais atvejais teikia tik rekomendacijas ir pas jį nevyksta. Kitu atveju, neribota finansinė parama gali sukurti iliuziją, jog pinigai - neribotas išteklius.
Studentų pajamų šaltiniai
Tačiau iš kur trykšta studentų pajamų šaltiniai?
Dalies studentų pajamas papildo su darbo santykiais susiję atlygiai. Remiantis mūsų atliktu tyrimu, vien studijomis užsiima 71 proc. apklaustųjų. 6 proc. dirba pilną darbo dieną, 9 proc. derina darbą su mokslais, o 12 proc. dirba nereguliariai. Nuo to priklauso ir studentų pajamos: pilną darbo dieną dirbančių studentų pajamos yra 2.5 karto didesnės nei vien tik studijuojančiųjų.
Vis dėlto pagrindinis studentų darbas yra studijuoti, be to, ir jaunimo nedarbo lygis dviženklis, tad nieko keisto, kad beveik 80 proc. studentų pajamų šaltinis yra tėvų parama. Tačiau į kišenę įbruktais ar į sąskaitą pervestais pinigėliais ji nesibaigia. 90 proc. studentų sulaukia paramos natūra - maisto produktus, drabužius perka ar automobilio baką pripildo tėvai.
Natūrinė parama studentams itin reikšminga ir daugeliui jų padeda išlaidas sumažinti perpus ir daugiau. Beje, vidutinių studento pajamų skirtumas tarp sulaukiančių ir nesulaukiančių paramos natūra tik 40 litų. O su lauknešėliais iš namų grįžta net ir tie, kurių pajamos per mėnesį siekia 7000 Lt.
Kur dingsta studentų pinigai?
O dabar laikas prisiminti, kad prieš šiuos mokslo metus, remiantis įvairiomis prielaidomis Instituto ekspertų sudarytame studento biudžete, mėnesio išlaidos siekė 817 Lt, o vieno iš studentų mamai ši suma pasirodė niekingai maža. Tačiau, anot pačių studentų, jų išlaidos vidutiniškai siekia 567 Lt.
Didžiąją jaunuolių (ir gyvenančių atskirai, ir su kambariokais) pajamų dalį „suvalgo" būsto išlaikymas. Tiesa, masto ekonomija veikia, todėl gyvenantys keliese būstui išleidžia vidutiniškai 104 Lt mažiau. Penktadalį išlaidų studentai skiria maistui, o beveik pusė maistui tenkančios sumos - laisvalaikiui.
Tačiau išlaidų eilutės klausimyne atskleidė akivaizdžius faktus - didelė dalis studentų savo finansus seka neatidžiai ir tik labai apytiksliai orientuojasi, koks yra išlaidų jų poreikiams tenkinti dydis. Paprašyti išskaidyti bendrai nurodytas išlaidas į atskiras kategorijas, studentai savo nurodytą sumą gerokai viršydavo. Tai gana akivaizdžiai iliustruoja finansų valdymo įgūdžių stoką ir pernelyg didelį pasitikėjimą tėvų parama. Tačiau netekę jos ar pradėdami savarankišką gyvenimą, tokie jaunuoliai neturi realios situacijos pojūčio (ypač dėl sudėtingiau finansiškai apčiuopiamos reikšmingos paramos „natūra" dalies), todėl jiems sunkiau adaptuotis susidūrus su iššūkiais, yra jautresni finansiniams pasikeitimams ir pan.
Tačiau džiugina faktas, kad nepaisant kuklių pajamų, kurios beveik du kartus mažesnės nei vidutinis darbo užmokestis, studentai dar geba ir sutaupyti. Beveik penktadalis tam tikrą sumą santaupoms atideda kiekvieną mėnesį, beveik pusė tai daro nereguliariai. Disciplinuotai taupantys per mėnesį vidutiniškai atideda 167.04 Lt, nedisciplinuotieji - 76 Lt. Žinoma, tokiai taupymo matematikai didelę įtaką daro dirbantys ir pas tėvus gyvenantys studentai, kurie atsidėti kaupimui turi didesnes galimybes ir taip gerina bendrus statistinius duomenis.
Lūkesčių spąstai
Ir nors studentai studijų laikotarpiu sugeba išsiversti su nedidelėmis pajamomis, jie tikisi, jog pabaigus studijas situacija radikaliai pasikeis. Vidutinė atlyginimo suma, kurios tikisi mokslus baigęs jaunimas, siekia 2181 Lt/mėn. (atskDidžiausiai lūkesčiais pasižymi pirmakursiai, kurių nurodyta vidutinė suma išauga net iki 2500 Lt. Pagal regionus - uostamiesčio studentai - labiau dėl ten ruošiamų jūreivių, kurie netgi atsakinėdami į klausimyno klausimus lūkesčius nurodė eurais.
Tuo tarpu atsakymai į klausimą „Už kokį mažiausią atlyginimą sutiktumėte dirbti pilną darbo dieną baigę studijas" koncentravosi 1000 - 1500 Lt intervale, o vidutinė reikšmė siekė 1509 Lt/mėn. po mokesčių. Tokia suma artimesnė realiai situacijai rinkoje, kaip komentavo CV market vadovas Povilas Kytra savo pranešime Asmeninių finansų instituto organizuotoje konferencijoje „Jaunimo finansai: ateitį kuriame šiandien".
Svarbiausia - atsakomybė ir disciplina
Taigi pirmą kartą šalyje atliktas reprezentatyvus studentų tyrimas parodė, jog studentai nėra linkę stebėti savo finansų ir dažnu atveju su labai didele paklaida orientuojasi savo pinigų srautuose, o tuo labiau - tėvų išlaidose, tenkinančiose jų poreikius. Tačiau suaugti vieną dieną vis tiek teks, ir tai geriau daryti dar padedant tėvams.
Todėl tėveliams norėtumėme patarti nenuolaidžiauti pačių atžalų labui, skatinti finansinę discipliną, atsakomybę ir savarankiškumą. Tuo tarpu studentai turėtų jausti atsakomybę už disponuojamas pajamas ir tinkamą jų paskirstymą bei studijų metais gyventi studentiškai. Antraip, pabaigus universitetą, gali tekti laikytis „studentiškos dietos".aičius mokesčius), o tai yra trečdaliu daugiau nei vidutinis atlyginimas šalyje.