Nors vienas iš studijų reformos deklaruotų privalumų buvo studentams suteikta galimybė rinktis, panašu, kad netrukus ši pasirinkimo laisvė gerokai susiaurės. Seimas svarsto Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kurį priėmus bus stipriai suvaržyta abiturientų teisė pasirinkti aukštojo mokslo įstaigą ir norimą įgyti išsilavinimą Lietuvoje. Šiomis pataisomis keičiamas dabar galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas, reaguojant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad finansavimas privačioms mokykloms gali atitekti tik tada, jeigu specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose.
Tėvų mokėti mokesčiai vaikų gerovės negarantuoja
Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialioji ekspertė Rūta Vainienė prieš savaitę vykusioje konferencijoje kalbėjo: „Norime pasidalyti nuogąstavimais dėl to, kaip sumažės gerai besimokančių vaikų galimybės renkantis vieną ar kitą aukštąją mokyklą, jei bus priimti įstatymo pakeitimai. Prieš dvejus su puse metų ėmė veikti krepšelių sistema, kuri nustatė, kad gavęs finansavimą studentas su savo krepšeliu galėjo rinktis tiek valstybinę, tiek privačią aukštąją mokyklą. Tai garantavo, kad mokesčius mokančių tėvų gerai besimokantys vaikai galėjo rinktis, kur studijuoti. Tokia sistema yra privalumas ir aukštosioms mokykloms – jos buvo priverstos pasitempti, o tai gerina studijų kokybę.“
R. Vainienės teigimu, po KT nutarimo dėl įstatymo pataisų krepšelis bus skiriamas tik valstybinėms aukštosios mokykloms: „Tėvai savo pareigą įvykdė – mokėjo mokesčius, vaikai taip pat – gerai mokėsi, bet valstybė neįvykdė pareigos ir nesuteikia teisės rinktis. Dabar vaikai gali rinktis tik valstybinę mokymo įstaigą arba kaupti pinigus studijoms privačioje mokykloje. Vadinasi, moksleiviui, kurio tėvai mokėjo mokesčius, negarantuojamas studijų finansavimas.“
Pasak pašnekovės, esama situacija rodo, kad tėvai tarsi įsprausti į kampą ir nežino, ar taupyti vaikų mokslams, ar tikėtis, kad tokią galimybę sudarys valstybė. „Vėl skatinsime socialinę atskirtį, nes gabūs vaikai praranda galimybę rinktis privačias aukštąsias mokyklas. Vien galimybė, kad nors vienas krepšelis nukeliaus į privačią aukštąją mokyklą, reikštų, kad pasitempti būtų priverstos ir valstybinės aukštosios mokyklos“, – kalbėjo R. Vainienė.
Apribojimai skatins emigraciją?
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanė prof. Viltė Auruškevičienė vertindama situaciją sakė: „Studijų finansavimas, neskirstant, ar universitetas yra valstybinis, ar privatus, gerai besimokantiems jaunuoliams suteikia didesnę pasirinkimo laisvę. Jie gali rinktis iš daugiau studijų programų, o sprendimą, kur studijuoti, priimti atsižvelgdami į siūlomų studijų kokybę. Kuo daugiau pasirinkimo galimybių jaunimas turės Lietuvoje, tuo labiau bus motyvuotas likti studijuoti savo šalyje. Be to, didesnė universitetų konkurencija skatina didinti siūlomų studijų kokybę, ieškoti pridėtinės vertės studentams – tai sveika visai studijų rinkai Lietuvoje.“
Anot pašnekovės, tiems studentams, kurie jau studijuoja privačiuose universitetuose arba kolegijose ir yra gavę valstybės finansavimą, net ir pasikeitus „studijų krepšelių“ skyrimo tvarkai, niekas keistis neturėtų – įstatymas netaikomas atgaline data.
LSAS: turime laikytis Konstitucijos nuostatų
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos vadovas Vilius Morkūnas komentuodamas situaciją sakė: „Įstatymo projekte numatyta, kad privačios aukštosios mokyklos gali būti finansuojamos studijų stipendijų pagrindu. Konstitucinio Teismo išaiškinime nurodoma, kad privačios aukštosios mokyklos iš valstybės biudžeto gali būti finansuojamos tik tuo atveju, jei valstybinės aukštosios mokyklos negali paruošti tam tikros srities reikiamų specialistų. LSAS pozicija yra tokia, kad turi būti aiškiai pasakyta, kurios aukštosios mokyklos ir kokios studijų programos gali paruošti specialistus, kurių nerengia valstybinės aukštosios mokyklos.“
Pašnekovo teigimu, turime laikytis Konstitucijos, o asmenims, studijuojantiems valstybės nefinansuojamose vietose, sudaryti sąlygas gauti finansavimą kitu būdu. „Planuojama, kad bus įsteigtos studijų stipendijos, kurios turėtų būti studijų kainos dydžio, bet kol kas nėra nustatytos tvarkos, kaip visa tai atrodys, Vyriausybė svarstys šių stipendijų skyrimo tvarką ir kitus su tuos susijusius klausimus.“
Į klausimą, kaip toks dabar galiojančios tvarkos pakeitimas paveiks konkurencingumą tarp aukštųjų mokyklų, kuris, specialistų teigimu, yra susijęs su pačių studijų kokybe, pašnekovas sakė: „Kažin, ar mes galime kvescionuoti KT išaiškinimą, kuris pasakė, kai pagal Konstituciją turėtų būti skiriamas valstybės finansavimas studijoms. Vieną vertus, valstybinio finansavimo skyrimas tiek valstybinėms, tiek privačioms mokykloms yra gerai, bet kitą vertus mes privalome vadovautis Konstitucija, kuri numato, kad privačios aukštosios mokyklos gali gauti finansavimą tik tuomet, kai poreikių negali patenkinti valstybinės aukštosios mokyklos.“
Studentus glumina nežinia
V. Morkūno teigimu, studentus neramina nežinia dėl planuojamųjų studijų stipendijų: „Kol kas nėra aišku, kaip viskas atrodys. Jau dabar žinoma, kad studijų stipendijoms nebus skirtas papildomas finansavimas, tad veikiausiai mažės studijų krepšelių skaičius. Pats mechanizmo veikimo principas kol kas atrodo labai neaiškiai.“
Apie tai, kas nutiktų valstybės lėšomis privačiose aukštosios mokyklose studijuojantiems studentams, jei nutarimas, kad studijų krepšelio finansavimo modelis bus taikomas tik valstybinėse mokyklose, bus priimtas, pašnekovas sakė: „Įstatymo nuostatos negalios atgaline tvarka, tad studentai, kurie jau yra įstoję į privačias aukštąsias mokyklas ir turi valstybės finansavimą, jį išsaugos. Šie žmonės studijų finansavimą gavo stodami į aukštąją mokyklą ir niekas teisiškai negali jo atimti.“
Anot pašnekovo, nauja tvarka būtų taikoma tik nuo šių metų rugsėjo pirmosios pradėsiantiesiems savo studijas.
