Įgyvendinant aukštojo mokslo reformą Lietuvoje būtina įsiklausyti į visas nuomones, aktyviai plėtoti diskusiją ir bendradarbiavimą tarp valdžios ir akademinių sluoksnių, studentų. Vis dėlto pastaruoju metu viso to trūksta, nuspręsta penktadienį (gegužės 4 d.) TAIP organizuotame seminare-diskusijoje ,, Aukštojo mokslo reforma: autonomija ir teisingumas“.
Vilniuje į vykusioje diskusijoje buvo išklausytos įvairios nuomonės. Pranešimus skaitė Kauno technologijų universiteto rektorius habilituotas socialinių mokslų daktaras Petras Baršauskas ir Vilniaus dailės akademijos Strateginės plėtros prorektorius gamtos mokslų daktaras Saulius Vengris. Taip pat savo poziciją aukštojo mokslo reformos klausimais išsakė ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis bei Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Vilius Morkūnas.
S.Vengris atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje aukštųjų mokyklų autonomija gerokai atsilieka nuo kaimyninių šalių patirties.
„Kalbos, kad po reformos aukštosios mokyklos įgavo ypač didelę autonomiją, prasilenkia su europietiškais standartais“, - teigė prorektorius.
Kauno technologijų universiteto rektorius P.Baršauskas laikosi kitos nuomonės dėl aukštųjų mokyklų autonomijos, tačiau jis pastebėjo, kad su aukštojo mokslo reforma Lietuva pavėlavo ir nebuvo padaryta taip, kaip buvo planuota.
„Su reforma mes pavėlavome mažiausiai 10 metų“, - tikino rektorius.
Studentų sąjungos prezidentas D.Dikšaitis pažymėjo, kad studentai norėtų aktyviau dalyvauti universitetų veikloje.
„Studentai yra lygiaverčiai partneriai ir su jais būtina tartis formuojant studijų programas, užtikrinant studijų kokybę ir t.t.“, - teigė jis.
Kritikos aukštojo mokslo reformai negailėjo ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas V.Morkūnas: „Pažadai kartu su reforma įtvirtinti socialinį teisingumą, patobulinti studijų procesą ir pan. , taip ir liko pažadais. Reforma buvo būtina, bet ji pavėluota ir netinkamai padaryta.“
