Neseniai Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija pristatė duomenis apie kitose pasaulio šalyse studijuojančių lietuvių skaičių ir užsieniečius, kurie mokslus kremta mūsų šalyje. Tokia stastistika buvo pristatyta pirmą kartą
ŠMM pateikiami duomenys rodo, kad 2009–2010 m.m. Lietuvos aukštosiose mokyklose pagal pilnas studijų programas mokėsi 3 103 studentai iš 78 šalių, o atvykstančių į Lietuvą studijuoti užsieniečių skaičius pastaraisiais metais ženkliai auga.
Atvyksta būsimi filologai ir medikai
Lietuva patraukli šalis atvykti studijuoti trečiųjų šalių piliečiams, beveik 20 proc. užsienio studentų atvykę iš ES šalių. Apie 50 proc. atvykusiųjų yra iš NVS šalių, 18 proc. – iš Artimųjų Rytų. Statistika rodo, kad daugiausia studentų atvyksta iš Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Rusijos, Izraelio ir Libano. Dažniausiai užsieniečiai renkasi vadybos ir verslo administravimo, filologijos ir medicinos studijas.
„Noriu pabrėžti, kad į pateikiamą statistiką nepatenka įvairių studijų mainų programų studentai. Per artimiausiu metus turės perskirstyti šalių, iš kurių pas mus atvyksta nemažai studentų geografija. Daugiausiai studentų iš užsienio sulaukia Kauno medicinos universitetas, kuriame net 15 procentų studentų sudaro užsieniečiai. Tai geras pavyzdys kitoms aukštosioms mokykloms, kad ne tik trečių šalių studentai renkasi studijas Lietuvoje, medicinos atvyksta studijuoti žmonės iš Ispanijos, Švedijos ir kitų šalių. Tai rodo, kad ir Lietuvoje yra aukštos kokybės studijų programos“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius.
Užsienio studentai taip pat noriai rinkosi studijas Vilniaus Gedimino technikos ir Vilniaus pedagoginiame universitete.
Šiais mokslo metais užsieniečiams buvo siūloma 46 bakalauro ar vientisųjų ir 61 magistro studijų programos, kuriose studijos vyksta anglų, rusų ar lenkų kalbomis. Planuojama, kad iki 2013 metų daugiau nei 50 programų papildomai bus pritaikytos dėstyti užsienio kalba. Švietimo ministerijos atstovų teigimu, programos, kurios bus dėstomos užsienio kalbomis, sulauks ne tik studentų iš užsienio, bet ir Lietuvos studentų dėmesio.
Studentiška viza ir tolerancijos pamokos
Kalbėdamas spaudos konferencijoje ministras paminėjo ir keletą dalykų, kurie itin aktualūs didinant studentų iš užsienio šalių skaičių Lietuvoje: „Be patrauklių studijų programų, turime pasiūlyti ir geras socialines sąlygas, toleranciją. Nesinori kalbėti apie atvejus, kai pasitaiko įvairių išpuolių prieš kitataučius, kurie plačiai nuskambėję pasaulyje gali atgrasyti šimtus ar tūkstančius potencialių studentų, tad tai ne vien ŠMM ar šalies aukštosioms mokykloms aktualus klausimas, bet ir visiems.“
Ministro teigimu, svarbu, kad būti sprendžiami studentų imigracijos klausimai, o nuo studijų Lietuvoje neatgrasytų ilgas ir komplikuotas dokumentų, tokių kaip viza, leidimas gyventi ir dirbti tvarkymas. G. Steponavičius užsiminė ir apie studentiškos vizos įvedimą Lietuvoje, nes problemų kyla ne tik norintiems atvykti studijuoti studentams, bet ir dėstytojams.
Šiuo metu suburta tarpministerinė darbo grupė, kurios bandys spręsti, kaip galima būtų pagerinti esamą situaciją.
„Jeigu per artimiausius metus užsibrėžiame sau tikslą studentų iš užsienio skaičių padidinti 20 proc., tai sudarytų nuo 15 iki tūkst. studentų kasmet Lietuvoje. Tai būtų 100 mln. investicija į Lietuvą. Mes tai turėtumėme suvokti, kaip tam tikrų investicijų pritraukimą. Yra šalių, kuriose studijos laikomos viena didesnių ekonomikos šakų“, – kalbėjo G. Steponavičius.
