Artėjant mokslo metų pabaigai auga jaunimo susidomėjimas sezoniniais darbais. Galimybė padirbėti vasarą vilioja ne tik poros mėnesių atokvėpį nuo studijų turėsiančius studentus, bet tai aktuali tema ir moksleiviams. Tiesa, jiems, kaip ir pernai, darbdaviai daug pasiūlymų neturi.
Lietuvos darbo biržos Jaunimo įdarbinimo centro jaunimo užimtumo poskyrio vadovė Vaiva Slipikovienė, kalbėdama apie tai, ar pavyks šią vasarą sezoninio darbo surasti moksleiviams, sakė: „Šią vasarą situacija bus panaši į tą, kurią stebėjome praėjusiais metais. Jei moksleivis vasaros metu lankosi darbo biržoje, vienintelė išeitis – pačioms biržos darbuotojoms skambinti darbdaviams ir siūlyti įdarbinti tokį jauną žmogų, žinoma, numatant visus skiriamus apribojimus. Norintiems įsidarbinti jaunuoliams nuo 14 iki 16-kos metų taikomi tam tikri apribojimai, o kalbant apie 17-18 metų moksleivių įdarbinimą – situacija geresnė.“
Pašnekovės teigimu, vyresnio amžiaus moksleiviai jau gali dirbti sunkesnius darbus. „Kadangi tokio amžiaus žmonės kvalifikacijos dar neturi, pasiūlytas darbas dažniausiai būna nekvalifikuotas, reikalaujantis ir didesnės fizinės ištvermės.“
Darbai – tik pilnamečiams
V. Slipikovienė spėjo, kad šių metų jaunimo įdarbinimo statistika mažai skirsis nuo praėjusiųjų metų rodiklių. „Šiuo metu vis dar esama darbo ieškančių kvalifikuotų specialistų, tad konkurencija dėl laisvų darbo vietų labai didelė. Jaunimas turi motyvacijos, bet darbdaviai pastebi ir tai, kad jaunimui kartais trūksta atsakomybės ir mokėjimo derinti darbą su kitais savo poreikiais: jauni žmonės dar nori ištrūkti ir papramogauti kartu su bendraamžiais, tad pasikeičia ir požiūris į darbą. Taip pat kliūtimi įdarbinant jaunimą kartais tampa ir tam tikri technininkai dalykai: neseniai vienas restoranų tinklas paskelbė, kad ieško indų nurinkėjų, bet šio darbo siūlyti moksleiviams negalime, nes indų nurinkėjo darbas susijęs su barmeno darbu, o tam jau reikia būti sulaukus pilnametystės.“
Kalbėdama apie darbo pasiūlymus jaunimui nuo 18 iki 25 metų, pašnekovė sakė: „Dažnai darbdaviai nori priimti asmnenis į valstybės remiamas darbo vietas, kartais, jeigu ieškomas asmuo administratoriaus ar kitam panašiam darbui, nurodoma, kad būsimas darbuotojas gali būti paskutiniųjų kursų studentas. Studijuojantys žmonės, pretenduojantys turėti aukštąjį išsilavinimą, gali sulaukti ir geresnių darbo pasiūlymų. Jaunuolių, kuriems yra 22-25 metai, įdarbinima vis daugiau. Motyvuotų ir turinčių išsilavinimą žmonių išsidarbinimo rodikliai gerėja.“
Darbdavių finansiškai neskatina
Šalyje prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, darbdaviai buvo keiksnojami už tai, kad įdarbindavo žmones tik tam laikotarpui, kurį darbuotojo išlaikymą bent iš dalies remdavo valstybė. Pasibaigus šiam įdarbinimo laikotarpiui su darbuotoju būdavo atsisveikinama. Į klausimą, ar tebeegzistuoja tokia tendencija, pašnekovė sakė: „Šiuo metu situacija keičiasi, nes įdarbinimo rėmimo ir įgūdžių įgijimo programos, kurios buvo vykdomos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, baigėsi. Šiuo metu neturime galimybės tęsti minėtų projektų vykdymą.“
Pašnekovė pripažino, kad esama atvejų, kai finansavimo priemone pasinaudoję darbdaviai atleidžia darbuotoją pasibaigus rėmimo laikui. „Tokie darbdaviai dėl pakartotinės paramos asmens įdarbinimui kreiptis negali“, – kalbėjo pašnekovė.
Reikalavimai neatitinka atlyginimo
Aktyviai darbo ieškantys lietuvaičiai daug vilčių deda į neseniai savo darbo rinkas kitų šalių piliečiams atvėrusias Vokietiją ir Austriją. Į klausimą, ar tai turės įtakos ieškančiųjų darbo jaunuolių skaičiaus mažėjimui Lietuvoje, pašnekovė sakė: „Tai prognozuoti sudėtinga, nes ir dabar jaunimas, kurį laiką nesėkmingai ieškojęs darbo Lietuvoje, keliauja į užsienį ir ten bando surasti darbą. Žinoma, tokia galimybė yra, bet konkrečiau prognozuoti, kaip pasikeis statistika, nedrįsčiau.“
Paklausta, ar žvelgiant į šiandieninę situaciją darbo rinkoje matyti pozityvių pokyčių, pašnekovė sakė: „Šiuo metu darbo pasiūlymų pagausėjo, bet dažniau ieškomi kvalifikuoti specialistai. Pastaruoju metu susiduriame su problema, nes ne visuomet darbo birža gali pasiūlyti žmogų, kuris nori dirbti ir turi reikiamą kvalifikaciją. Darbdaviai skundžiasi, kad pas juos ateina nemotyvuoti darbuotojai, norintys tik „atsižymėti“ ir neatitinkantys jiems keliamų kvalifikacijos reikalavimų. Svarbu pabrėžti, kad darbdavių keliamus aukštus kvalifikacinius reikalavimus ne visuomet atitinka ir siūlomas atlyginimas: pavyzdžiui, iš buhalterės reikalaujama vykdyti visą įmonės finansinę apskaitą, bet siūlomas atlyginimas yra aštuoni šimtai litų.“
Darbo pasiūlymų daugėja
Darbo skelbimus publikuojančio tinklalapio „CV Bankas“ projektų vadovas Tomas Toleikis teigė, kad sezoninį darbo skelbimų pateikimo ir paieškos pikas – balandžio ir gegužės mėnesiais.
Vis dažniau pasigirsta pasvarstymų, kad sunkmetis iš Lietuvos traukiasi ir netrukus vėl situacija pakryps darbuotojų naudai, kai patys darbdaviai ieškos darbuotojų. Apie tai pašnekovas sakė: „Taip, su tokia nuomone galima sutikti, nes per pastarajį pusmetį darbdavių, kurie ieško darbuotų, pateiktų skelbimų skaičius išaugo dvigubai.“
Paklaustas, ar atsivėrusios Vokietijos ir Austrijos rinkos turės įtakos situacijai Lietuvos darbo rinkoje, T. Toleikis sakė: „Nors apie tai kalbama daug, nereikėtų pamiršti, kad vykstantiems į šias šalis dažniausiais keliamas reikalavimas – kalbos mokėjimas, o vokiečių kalba Lietuvoje nėra tokia populiari, kaip anglų, ir ją mokančiųjų yra žymiai mažiau. Kitas svarbus aspektas – kvalifikacija. Dažniau darbdaviai ieško tam tikros kvalifikacijos žmonių, tad surasti darbą Vokietijoje ar Austrijoje nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti.“
