Vabalninko bendruomenė vienijasi gerumo akcijai ir kviečia pagal išgales prie jos prisidėti geros valios bei jautrios širdies žmones. Už paaukotus pinigus ketinama nupirkti insulino pompą, kuri galėtų pakeisti diabetu sergančio šešiamečio berniuko gyvenimą.
Per televiziją rodomos gerumo akcijos graudina, skatina kilniaširdiškai aukoti labui tų, kuriems mūsų pagalba labai reikalinga. Ypač jaudina sergančių vaikų istorijos. Ligos užkluptų mažylių veiduose regime savuosius, artimuosius, kiekvieną kartą galinčius atsidurti negailestingos ligos gniaužtuose. Motinų, močiučių, artimųjų skruostais riedančios ašaros vilgo ir mūsų veidus, o jų akyse užrašytas skausmas spaudžia jį reginčiųjų širdis.
Po gimtadienio torto gabalėlio – adatų dūriai
Vabalninke gyvena mažas berniukas Matas. Šią savaitę, sausio 23 dieną, jam sukako šešeri.
Matukas svajoja tapti „Ferrari„ arba „BMW“ vairuojančiu lenktynininku, tačiau kol kas labai džiaugiasi per gimtadienį dovanų gavęs traktorių.
Kitą dieną po gimtadienio smulkutis vaikas atrodė linksmas - rodė šviesomis blykčiojantį traktorių ir kadaise iš molio nulipdytą į skraidantį slibiną panašią būtybę, su tėčiu dėliojo vaikiško žaidimo korteles, rodė, kaip moka užrašyti savo vardą. Močiutė džiaugėsi, kad Matukas moka daug eilėraščių, iš kurių pats gražiausias - apie močiutę.
„Kai anūkėlis jį deklamuoja, visada verkiu", - prisipažino kaimynystėje gyvenanti Regina Samukaitienė.
Šitaip gražiai bekalbant Mato mamytė Virginija Puodžiukienė ištarė, kad jau laikas „pasižiūrėti cukrų".
Mažylis suskubo atsinešti į didelę piniginę panašią dėžutę. Iš jos mikliai ištraukė aparatą ir adatą, kurią „įšovė" sau į pirštuką.
Pažiūrėjęs į kraujo tyrimo rezultatą Matas ištarė skaičius, po kurių suaugusieji iš karto ėmėsi insulino injekcijų - dūrių į vaiko pilvuką.
„Tai tikriausiai šiandien neiškentei neparagavęs torto?" - suglumusi ištarė berniuko mama.
„Suvalgiau mažytį gabalėlį", - nuleido akis vaikas, kurio mityba griežtai prižiūrima. Ir pats Matukas žino, ką ir kiek galima valgyti, tačiau ar visada vaikas gali nugalėti norus, su kuriais sunkiai tvarkosi net suaugusieji?
Žinantys, kas yra diabetas, suvokia, jog, kasdien kelis sykius reguliariai nepatikrinus kraujyje besikaupiančio cukraus kiekio ir nesuleidus insulino, ligonį gali ištikti koma.
Taip klostosi ir Matuko gyvenimas nuo 2010 - ųjų pavasario, kai medikai pasakė negailestingą diagnozę ligos, kuri nėra išgydoma.
Kasdieniai dūriai į pirštukus, kojas, pilvą
Dažnai diabetas vaikams nustatomas atsitiktinai, kai dėl nežinomos priežasties nualpęs ir ištiktas komos jis patenka į reanimacijos skyrių. Matui taip nenutiko, nes pirmuosius galimos ligos požymius prieš dvejus metus pastebėję seneliai ir tėvai suskubo pas tame pačiame name gyvenusią gydytoją Elvyrą Baranauskaitę.
„Aš pamačiau, kad dar ketverių neturintį Matuką nuolat troškina. Kadangi aš vartoju vaistus, ant lango laikydavau stiklinę su vandeniu, kurį vaikas kaipmat išgerdavo", - pirmuosius anūko ligos požymius prisimena R. Samukaitienė.
Berniuko mama kalba apie kitus diabeto požymius - padažnėjusį šlapinimąsi, svorio kritimą. Matuko lovytė naktį būdavusi šlapia, o maudydama sūnų ponia Virginija pastebėjusi, kad smulkučio sūnaus kūnelis tapo dar menkesnis.
Gydytojos paskyrimu berniukui buvo atlikti kraujo tyrimai ir duoti „ekstra" siuntimai į Vilnių, o vėliau - į Kauną pas endokrinologijos specialistus.
Nuo tada, kai paaiškėjo ligos diagnozė, Matuko diena prasideda ir baigiasi dūriais.
„Badome vaiką. Iš pradžių Matukas klykdavo, mūsų neprisileisdavo, o dabar priprato... Iš pirštelio imame kraują, tikriname cukrų. Į pilvuką ir kojytę leidžiame insuliną. Ilgo veikimo injekcijas į koją darome du kartus - ryte ir vakare. Į pilvą insuliną leidžiame rytą ir dieną, vakare ir naktį. Kasdienių insulino injekcijų būna nuo 6 iki 8 kartų", - sako V. Puodžiukienė.
Vaikas yra nuolatinėje suaugusiųjų priežiūroje. Pasak Matuko mamos, gerai, kad ji dirba auklėtojos padėjėja vaikų darželyje ir gali stebėti sergantį savo sūnų - nuolat matuoti glikemijos (cukraus) kiekį kraujyje, leisti insuliną, skaičiuoti, kas ir kiek suvalgoma, stebėti fizinius krūvius ir kt. Diabeto kontrolė ypač sudėtinga vaikams, kol nustatomos tinkamos insulino dozės.
Bendruomenė nori padėti Matukui
Mažojo berniuko kančias ir jo artimųjų pastangas žinantys vabalninkiečiai ryžosi padėti ligoniukui ir jo šeimai.
Po gydymo įstaigas su vaiku važinėjusi V. Puodžiukienė iš medikų girdėjo apie insulino pompas, kurios gali pakeisti sergančio žmogaus gyvenimą.
Vietoje kasdieninių 6 - 8 insulino dūrių pompos dėka pakanka adatą įsidurti tik kartą per tris dienas. Diabetiko gyvenimas tampa kitoks - laisvesnis, mažiau priklausomas. Deja, insulino pompa naudojasi nedaugelis diabetu sergančių žmonių. Kainuojančią nuo 7 iki 10 ar 12 tūkstančių litų pompą nusipirkti ne kiekvienas gali.
Matuką prižiūrintys Panevėžio ir Kauno gydytojai vaiko mamai siūlė kreiptis ir prašyti pagalbos politikų, verslininkų. Tačiau V. Puodžiukienė sako to daryti neišdrįsusi.
„Kreiptis į svetimus žmones ir prašyti aukoti pinigų mes neišdrįsome", - prisipažįsta medikės išsilavinimą turinti Mato mama Virginija. Dukrai pritaria ir mama R. Samukaitienė. Vabalninkiečių gerbiama, 30 metų darbui Vabalninko žemės ūkio mokykloje atidavusiai moteriai atrodo, kad netgi bėdos akivaizdoje ištiesti ranką prašant paramos yra nepaprastai sunku.
Šie žmonės verčiasi kukliomis lėšomis, kurių turi užtekti „pusantriniam„ bute tris vaikus auginančiai šeimai. Matukas turi trylikametę sesę Ugnę ir šešiolikmetį brolį Dovydą. Šeima gyvena tvarkingai, padedant gretimame bute įsikūrusiems seneliams. Medikės išsilavinimą įgijusi ir Vilniaus bei Vabalninko ligoninėse dirbusi Virginija džiaugiasi turinti darbą, už kurį gauna „minimumą“. Į Vilnių dirbti važinėjančio jos vyro montuotojo Juliaus pajamos priklauso nuo užsakymų. Dabar šeima gauna ir Matukui skirtą 560 Lt dydžio invalidumo pensiją. Ji labai praverčia perkant adatas, kurių viena kainuoja beveik litą (90 centų).
Puodžiukų šeima verčiasi kaip išmanydama, tačiau brangi insulino pompa – ne jų jėgoms.
Mažajam ligoniui ir jo artimiesiems į pagalbą atėjo Vabalninko bendruomenė.
„Turime padėti Matukui. Šis vaikelis nekaltas, kad jį užklupo tokia liga, o tėveliai šiuo metu neturi galimybių palengvinti jo kančias", - sako Vabalninko bendruomenei vadovaujanti Dalia Strautinienė.
Bendruomenės vardu Lietuvos kredito unijoje atidaryta speciali, tik Matuko paramai skirta sąskaita. Šios sąskaitos numeris LT 54 5012 6000 1400 1090.
Norintys gauti papildomos informacijos gali skambinti bendruomenės pirmininkei D. Strautinienei tel. 8~ 614 35070. Apie paaukotas lėšas nuolat bus pateikiama informacija. Būkime geri.
Alfreda Gudienė
