Trečdalis visų fakulteto studentų – užsieniečiai, o tarptautinį kolektyvą sudaro per dešimtadalis dėstytojų iš užsienio.
Tačiau, pasak PMDF dekano prof. dr. Šarūno Liekio, rezultatai galėtų būti dar geresni, jei tik valstybė pagaliau imtųsi konkrečių veiksmų: „Užteks tų šnekų, kad mylim, remiam ir gerbiam. Reikia konkrečios studentų pritraukimo politikos“, – tikina politologas.
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas „Veido“ žurnalo sudarytame reitinge pripažintas šalies lyderiu tarptautiškumo srityje. Kaip įsivaizduojate PMDF dar po penkerių metų?
Akivaizdžiai daugės tarptautinių studentų, kurie jau dabar sudaro trečdalį visų, studijuojančių politikos mokslus. Nei vienas kitas politikos mokslų fakultetas Lietuvoje neturi tokios didelės studijų įvairovės, studentų skaičiaus ir kokybės. Tikslas – išlaikyti lyderio pozicijas ir ateityje.
Su kokiais iššūkiais susiduriate stengdamiesi pritraukti užsienio studentus? Ar sunku pasikviesti dėstyti tarptautinius dėstytojus?
Viskas priklauso nuo ekonomikos. Lietuvoje, Europos Sąjungos masteliais, aukštasis mokslas yra mažiausiai finansuojamas, jis turi panašų finansavimą kaip Rumunija. Šiuo metu Lietuvoje socialinių mokslų studento krepšelis nesiekia 4000 Lt, kai tuo tarpu darželinuko – 6000 Lt. Šie skaičiai žemiausi ES. Europoje yra šeši tūkstančiai universitetų, jų gretose Lietuvos aukštosios mokyklos užima vietas tarp 600 ir 700, o tai yra labai geras rodiklis turint tokį finansavimą.
Norėdami pasikviesti dėstyti tarptautiniu mastu pripažintus mokslininkus, universitetai priversti lėšų ieškoti iš savų resursų. Šiuo metu PMDF dėsto daugiau kaip dešimtadalis tarptautinių dėstytojų, tačiau šį skaičių reikia ir toliau didinti, nes norisi daugiau specializuotų dėstytojų.
O norint pritraukti dar daugiau tarptautinių studentų, reikia investuoti. Ir tai yra ilgas procesas. Pavyzdžiui, Lenkija šiais metais skiria 550 stipendijų studentams iš Donecko ir Lugansko sričių Ukrainoje. Kiek pas mus skiriama tokių stipendijų? Nieko neskiriama, išskyrus kelias lietuvių kilmės žmonėms iš užsienio. Reikia konkrečios studentų pritraukimo politikos ir investicijų į universitetinį išsilavinimą Lietuvoje.
Reikia turėti pozityvų šalies ir miesto įvaizdį, kad užsienio studentai pirmiausia domėtųsi ir teigiamai vertintų Lietuvą ir ji jiems būtų patraukli. Nuo įvaizdžio priklauso Lietuvos statuso klausimas, priklauso, kokius Lietuva turės draugus, kokiose valstybėse bus užmezgusi santykius ir t. t.
Šiuo metu tokią politiką, kokią turi, pavyzdžiui, švedai ar anglai, kur užsieniečiams studentams sudaromos sąlygos gauti stipendijas, o gabiausiems dengiamos visos mokslo išlaidos, Lietuvoje nėra. Todėl Lietuva užsieniečių studentų akimis nėra patraukli. Mūsų valstybė nori permesti naštą universitetams, o pati vengia atsakomybės ir palieka viską savieigai.
Kuo įdomūs politikos mokslai, kokių įgūdžių ar savybių suteikia?
Politikos mokslai yra ne amatas, o plataus profilio išsilavinimas, kuris suteikia įvairų įgūdžių ir kompetencijų: struktūruoja mąstymą, ugdo analitinius sugebėjimus, moko sudėlioti prioritetus tiek institucijų, tiek organizacijų lygmenyje. Jei neturima šių kompetencijų, dažnam gali atrodyti, kad pasaulyje vyksta įvairios sąmokslo teorijos, nes trūksta platesnio matymo ir analizavimo.
Politikos mokslų studijos duoda aiškų suvokimą, kaip funkcionuoja visuomenė ir politinis gyvenimas, todėl absolventai, analizuodami praeities įvykius ir dabartinę padėtį, geba konstruoti ateitį.
Kuo skiriasi politikos mokslų studijos VDU nuo kituose universitetuose organizuojamų politikos mokslų studijų?
Pirmiausia, VDU turi visiškai kitą struktūrą nei kiti Lietuvos universitetai. Artes liberales modelio dėka studentai turi teisę rinktis, kokius studijų dalykus mokytis, ir tai ugdo savarankiškumą. Studentai nėra varomi kaip avinų banda iš vienos auditorijos į kitą ir nėra verčiami mokytis konkrečių dalykų būtent šį semestrą, nes tokį tvarkaraštį jau kažkas sudarė ketveriems metams į priekį.
Kitas aspektas – kalbinės kompetencijos, kurios yra nepalyginamai aukštesnės nei kitų universitetų studentų. Taip pat išskirčiau skiriamą dėmesį bendro ugdymo dalykams, tokiems kaip filosofija, kurie prisideda prie įvairiapusiškesnio asmenybės tobulėjimo ir dar platesnio visuomenės bei jos elgesio suvokimo.
PMDF turi ne tik politikos mokslų krypties programas, jame yra ir viešojo administravimo bei viešosios komunikacijos bakalauro studijos. Tad, jeigu vertintume instituciškai, palyginus su visais kitais politikos mokslų fakultetais, esame „milžinai“, nes turime plačiausią tiek studijų programų, tiek studentų ir dėstytojų spektrą.
Kur daugiausiai įsidarbina PMDF absolventai?
Lietuvoje, kaip ir visame išsivysčiusiame pasaulyje, 60 proc. ekonomikos yra paslaugų sektoriuje, nenuostabu, kad jame sėkmingai dirba ir daugelis PMDF absolventų. Didžioji dauguma renkasi privatų sektorių, nes jame ne tik didesni atlyginimai, bet ir didesnės galimybės. Kiti renkasi valstybines institucijas ar nevyriausybines organizacijas. Absolventams nėra sunku įsidarbinti, nes jie jau būna atlikę skirtingas praktikas tiek valstybiname, tiek ir nevyriausybiniame sektoriuje, diplomatinėse atstovybėse Lietuvoje ir užsienyje.
Kuo labiausiai didžiuojatės kaip PMDF dekanas?
Geru, aktyviu kolektyvu, su kuriuo pasiekiame tikrai nemažai: augame instituciškai, didinam tarptautiškumą, tobulėjame ir siekiame dar geresnės kokybės.
