Apie Suomiją niekada nesvajojau. Rinkdamasi šią šalį ERASMUS mainų programos studijoms, neturėjau visiškai jokių asociacijų, išskyrus tai, kad visose Skandinavijos šalyse gerai išvystyta švietimo sistema. Taigi, pagrindinis faktorius, kodėl nutariau trečio kurso antrą semestrą praleisti Jyvaskylos universitete – tai, kad ten be jokių problemų galima studijuoti anglų kalba. Gandai apie milžiniškus šalčius mane ir kartu keliavusią kurso draugę į lagaminus privertė krautis vilnonius megztinius, kojines bei storiausias striukes. Ten mus pasitiko vos 6 laipsniai šalčio, todėl klausiamais žvilgsniais žiūrėdamos viena į kitą galvojome, ką reikės daryti su kailinėmis pirštinėmis.Studijų programą kuria studentai
Studijavau Jyvaskylos universitete. Jis – vienas populiariausių universitetų Suomijoje, bakalauro ir magistro laipsnio studijų programose čia studijuoja beveik 16 000 studentų. Universitetas visuomet buvo žinomas dėl puikaus studentų lavinimo, o pastaraisiais dešimtmečiais pelnė pagarbą ir kaip išplėtotų mokslinių tyrimų centras. Įskaičiuojant mokyklų mokinius, Jyvaskylos taikomųjų mokslų universitetą ir Jyvaskylos universitetą, mokinių ir studentų skaičius Jyvaskyloje siekia 40 000, dėl to šis miestas tituluojamas studentų miestu.
Studijų sistema Suomijoje gerokai skiriasi nuo lietuviškos. Čia studentai gali patys rinktis, ką ir kada nori studijuoti. Pagal pateiktą dalykų sąrašą tereikia surinkti atitinkamą kreditų skaičių. Taigi, beveik visi, nors ir tame pačiame kurse studijuojantys studentai, turi skirtingus tvarkaraščius.
Atsiskaitymai taip pat kitokie nei lietuviškos sesijos. Čia dažniausia nėra vienos bendros sesijos, nes visi studijuojami dalykai prasideda ir baigiasi skirtingu laiku, o egzaminas laikomas tada, kai pasibaigia paskaitų ciklas. Kai kurie dalykai dėstomi intensyviu kursu, o tai reiškia, kad paskaitos gali vykti visą dieną ir netgi savaitgaliais, tačiau baigiamasis egzaminas laikomas jau po savaitės.
Taip pat populiarūs vadinamieji „knygų egzaminai“. Šiems reikia perskaityti kelias knygas pateikta tema, o paskaitos universitete nevyksta. Kiekvieno mėnesio pabaigoje skelbiama egzaminų diena ir tada, kai jau manai, jog esi pasiruošęs atsiskaityti – užsiregistruoji egzaminui. Tą pačią dieną įvairius egzaminus laiko gana daug studentų. Iš perskaitytų knygų pateikiami keli klausimai. Jiems atsakyti studentai turi 3 valandas.
Dar vienas skirtumas nuo lietuviškų paskaitų – online kursai. Tai paskaitų paketas, kurį gali rasti internete. Studentas pats savarankiškai skaito pateiktus straipsnius, žiūri videopaskaitas ir iš jų reikia parašyti esė. Su dėstytoju susitinkama vieną kartą – kurso pradžioje. O daugiau, jei kyla klausimų, kontaktuojama internetu.
Bendravimas su dėstytojais taip pat kitoks – dažniausiai bendraujama internetu. Parašius elektroninį laišką atsakymo galima tikėtis per artimiausią valandą ar dvi. Galbūt ERASMUS studentams šiek tiek kitaip – mes turėjome dėstytojų, su kuriais per pertraukas gerdavome arbatą ir diskutuodavome įvairiausiomis temomis, taigi „internetinių dėstytojų“ nebuvo daug.
Gandai apie kainas – tiesa
Nors gandai apie beprotiškai stiprius šalčius nepasitvirtino, tačiau kalbos apie dideles kainas buvo grynų gryniausia tiesa. Galima rasti produktų, kurių kainos panašios į lietuviškų, tačiau, kai nusiperki duonos kepaliuką už maždaug 10 litų, o bare už alaus bokalą sumoki apie 15 litų, pradedi galvoti, kad geriau eurų neversti į litus.
Taigi išlaidų skaičiavimas – neatsiejama studento gyvenimo dalis ir Suomijoje. Gavau 550 eurų ERASMUS stipendiją. Jyvaskyloje šios stipendijos pakanka. Bendrabutis kainuoja apie 210 eurų. Nors maisto kainos pastebimai aukštesnės nei Lietuvoje, tačiau prie to greitai priprantama. Itin geras dalykas studentams – universiteto valgyklos. Jose pavalgyti kompleksinius pietus galima už 2,5 euro.
Kelionės dviračiu – 20°C šaltyje
Kai nuvažiavę sužinojome, kad vienkartinis autobuso bilietas kainuoja apie 3 eurus, nusprendėme įsigyti dviračius. Tai buvo dviračiai, kuriais, rodos, važinėjo dar keli šimtai ERASMUS studentų – kai kuriems sutrikdavo stabdžiai, kiekvieną dieną atsirasdavo vis naujų garsų, kuriuos skleisdavo jau nežinia kuri detalė. Tačiau tai nesukėlė itin didelių problemų. Jyvaskyloje dviračiais važinėja visi. Iš pradžių niekaip negalėjau suvokti, kaip galima važiuoti dviračiu žiemą, kai lauke 20 laipsnių šalčio, o sniego pusnys – gerokai virš kelių. Tačiau po mėnesio apšerkšnijusios blakstienos jau nebebuvo naujiena ar nepatogumas. Oro sąlygos važiavimui dviračiu Suomijoje neturi įtakos. Čia puikiai įrengti dviračių takai, kurie vasarą tarnauja ir riedutininkams ir riedlenčių mylėtojams.
Bendrabutyje – po atskirą kambarį
Pusę metų gyvenau bendrabutyje, kuris nei iš tolo neprilygsta lietuviškų bendrabučių standartams. Kai papasakodavau, jog Lietuvoje mes gyvename trise viename tokio paties dydžio kambaryje, kuriame suomiai įpratę gyventi po vieną, priversdavau žmones stebėtis. Suomijos bendrabučiuose kiekvienas studentas turi atskirą kambarį. Tokiame bute gyvenama po du arba po tris. Dalintis tenka tik erdvia virtuve bei vonios kambariu. Dažnai bendrabučiuose yra bendro naudojimo kambarys, kuriame studentai gali leisti laisvalaikį: žaisti stalo tenisą, žiūrėti televizorių, organizuoti vakarėlius.
Kalbant apie pasilinksminimus, vienas iš bendrabučių rajono pastatų turėjo „Party building“ titulą. Jame kartą per mėnesį vykdavo teminiai vakarėliai, kurių metu vos ne visų butų virtuvės tapdavo šokių salėmis, o temą atitinkančiomis dekoracijomis išpuoštose laiptinėse netilpdavo žmonės.
Suomiai – ramūs saunų maniakai
Neatsiejama bendrabučių dalis – saunos. Suomiai be jų neįsivaizduoja gyvenimo, o ERASMUS studentams tai tarsi dar viena atrakcija. Dažnai juokaujama, kad užsienio studentai neištvertų saunoje su tikrais suomiais, nes jie nepaliauja pilti vandens ant karštų akmenų.
Ilgi stebėjimai leido suvokti, kad suomį galima atskirti ne tik saunoje, bet ir valgykloje – tikri suomiai valgydami pietus visuomet geria vieną stiklinę vandens ir vieną pieno.
Apie suomius sklando nemažai stereotipų. Vienas iš ryškiausių – tai, kad jie itin nekalbūs ir labai ramūs. Galiu patvirtinti, kad tai tinka daugumai Suomijos gyventojų. Tomis akimirkomis, kai ko nors paklausęs iš karto nesulauki atsakymo ir sau mintyse galvoji, kad galbūt kažką pasakei ne taip, suomiai tiesiog kaupiasi atsakymui. Tylos pauzės jiems suprantamas ir visiškai priimtinas dalykas.
Živilė Raškauskaitė
