Tikriausiai ne kartą matėte miesto parke, gatvėje ar kitoje viešoje vietoje cigaretės dūmu besimėgaujančių nepilnamečių: vos 10-12 metų vaikėzai „atsipūtę“ čia pat už mokyklos kampo demonstruoja savo „brandą“, o ir tėvų pinigai duoti pietums akivaizdžiai buvo panaudoti ne pagal paskirtį. Tiesa, vėliau mokesčių mokėtojams teks kur kas daugiau sumokėti už tokio asmens gydymą nuo vėžio ar kitų šios priklausomybės sukeliamų susirgimų.
Praėjusią savaitę pasklido žinia, kad nuo šiol sostinėje viešose vietose nepilnamečiams rūkyti draudžiama, o pagautų rūkalių tėvai domėtis vaikų laisvalaikiu ir įpročiais bus „paskatinami“ piniginėmis baudomis nuo 20 iki 50 litų. Tokių priemonių valdžią paskatino imtis ne tik smarkiai jaunėjantis rūkalių amžius, bet ir tai, kad šiuo metu Tabako kontrolės įstatymas draudžia parduoti, nupirkti gaminius asmenims iki 18 metų, bet nenumato draudimo jiems rūkyti.
Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, ar iš tiesų toks viešas draudimas gali atnešti realių pozityvių pokyčių?
Psichologė: draudimas rezultatų duos
Priklausomybės ligų psichologė Neringa Bagdonaitė, paklausta, ar toks draudimas rūkyti viešose vietose duos apčiuopiamų rezultatų, sakė: „Manau, kad rezultatų tikrai duos, nes Vakarų šalių praktika rodo, kad draudimas rūkyti viešumoje turi didelės įtakos vykdant rūkymo prevenciją. Žinoma, draudimas nepilnamečiams rūkyti viešose vietose visiškai šios problemos neišspręs, bet šiek tiek pristabdys norinčius cigaretę prisidegti viešai.“
Psichologės teigimu, po tokio draudimo į rūkančius nepilnamečius atidžiau dėmesį atkreips ir pati visuomenė, gal atsiras neabejingų praeivių, kurie sudrausmins dūmą traukiantį nepilnametį, bet, specialistės teigimu, ši problema būtų sprendžiama kur kas efektyviau, jei vaikai būtų auklėjami šeimose, mokykloje: „Apie rūkymo žalą daugiau turėtų kalbėti tėvai, mokytojai ir kiti autoritetą jaunimui turintys asmenys. Draudimas yra tam tikra priemonė ir ji bet kokiu atveju turi veikti, juk bet koks ribojimas turi tam tikros įtakos,“ – kalbėjo specialistė.
Rūkalių amžius jaunėja
Visuomenės sveikatos specialistai sunerimę, mat pradedančiųjų rūkyti nepilnamečių amžius vis jaunėja ir tai daryti pradeda jau 8-12 metų vaikai. Į klausimą, su kuo galima sieti tokį ankstyvą rūkymą, pašnekovė sakė: „Tai, kad rūkančiųjų amžius jaunėja – labai negatyvus reiškinys. 8-12 metų, kuomet pradedama rūkyti, yra kritinis amžius, nes netrukus gali atsirasti priklausomybė nuo alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų. Nikotinas – lengvas narkotikas, ir kai tokio amžiaus vaikai ima žaisti ar juo eksperimentuoti, tai paveikia jų smegenų sistemos vystymąsi ir pačios asmenybės raidą.“
N. Bagdonaitės teigimu, vaikai, kurie anksti pradeda rūkyti, užauga labai impulsyvūs, tai būna žmonės, kurie reikalauja visuomet labai greito atsako, linkę ieškoti malonumų – kandidatai tapti priklausomybes gydančių klinikų pacientais. „Rūkymas – tai vartai į kitas priklausomybes: vaikai „pažaidžia“ su cigaretėmis, atrodytų, kad didelės žalos tai nedaro, ir imasi eksperimentuoti toliau. Be to, jie jau pajunta nikotino poveikį, išgyvena tam tikrą jo suteikiamą būseną ir kyla noras paaištrinti tuos pojūčius,“ – kalbėjo psichologė, šiuo metu dirbanti Baltijos ir Amerikos klinikoje.
Rūkymas – šaunumo požymis?
Paprašyta apibūdinti vaikus, kurie itin anksti išbando rūkymą, N. Bagdonaitė sakė: „Dažniau anksti rūkyti pabando vaikai, kuriems stinga drausmės, tėvų priežiūros. Nereikėtų galvoti, kad taip elgiasi tik asocialių šeimų vaikai, neretai net ir labai pasiturinčių bei tvarkingų tėvų atžalos ryžtasi išbandyti rūkymą. Vaikams dažnai trūksta tėvų dėmesio, disciplinos – tai labai paskatina daryti tai, kas yra draudžiama.“
Specialistės teigimu, ankstyvą rūkymą gali paskatinti ir tokie asmenybės bruožai, kaip impulsyvumas, nuolatinių naujovių paieškos, polinkis eksperimentuoti. Rūkymas dažnai susijęs su noru pritapti prie bendraamžių, pademostruoti ankstyvą brandą ar kurti „prestižinio“ elgesio įvaizdį. „Vaikai prisižiūri filmų, kuriuose šaunūs herojai rūko, nori pasijusti suaugusiais, bet visa tai susiję su vertybių stoka, šeimos auklėjimo trūkumu, juk visi vaikai per televiziją mato tą patį, bet ne visi rūko“, – kalbėjo psichologė.
Nikotinas – dienos raciono dalis
Į klausimą, kiek anksti rūkymą išbandžiusių vaikų vėliau tampa tikraisiais rūkaliais, pašnekovė atsakė: „Kuo žmogus anksčiau pradeda rūkyti, tuo sunkiau vėliau jam būna mesti arba tai padaryti tampa visiškai neįmanoma. Kai jauni žmonės pradeda rūkyti, nikotinas tampa jų „maistinių“ medžiagų dalimi ir ima atrodyti, kad be jo organizmas negali funkcionuoti.“
Pašnekovės teigimu, kartą pradėjus ir metus rūkyti, priklausomybė nuo rūkymo išlieka visam gyvenimui ir, anot mokslininkų, būtent ši priklausomybė yra daug sunkiau įveikiama nei kitos, pavyzdžiui, heroinui ar alkoholiui.
Specialistė pastebėjo, kad rūkymas tarsi palaiko bendrą organizmo tonusą, o užkietėjusiais rūkaliais tampa tie, kurie turi polinkį į įvairias neurozes ir kitus psichinės sveikatos sutrikimus. „Sveikas vaikas taip labai nesusižavi rūkymu, kaip tas, kuris jau turi psichologinių problemų“, – apie anksti pradedančius rūkyti vaikus sakė specialistė.
Rūkymas – visuomenei priimtina bendravimo kultūros dalis?
Dažnai suaugusieji rūko visai nesivaržydami vaikų ir tai pateikiama kaip dalis bendravimo kultūros. „Taip, rūkymas vaikams atrodo žavus dėl to, kad tai pateikiama kaip socialiai priimtinas reiškinys – juk daug kas rūko ir, atrodytų, žalos jokios didelės tas nedaro. Puoselėdama teigiamą požiūrį į rūkymą, visuomenė tarsi skatina vaikus tai daryti. Trūksta švietimo, kokios yra ilgalaikio rūkymo pasekmės, nes žalos iš karto juk nematyti.“
Specialistės teigimu, visuomenei taip pat trūksta žinių ir apie biologinę priklausomybę nuo rūkymo: „Žmogus galvoja, kad jis „pažais“, o vos įsigeidęs mesti rūkyti, lengvai tai padarys, bet iš tiesų atsiranda labai stiprus potraukis. Vienoje cigaretėje yra 4 tūkst. įvairių cheminių medžiagų ir grėsmė tikrai nėra adekvačiai įvertinama.“
Gydymas – 500 litų
Kalbėdama apie priklausomybės nuo rūkymo gydymo priemones, pašnekovė sakė: „Dažnai žmonėms užtenka paskaityti įtaigią knygą apie tai, kaip mesti rūkyti. Tiems, kurie rūko nuo 13-14 metų, tokių knygų skaitymas jau nebepadeda ir tokio būdo nepakanka motyvuoti mesti rūkyti, jiems veiksmingiau gydytis vaistais. Apkritai gydant šią priklausomybę svarbiausia motyvacija, be jos jokios priemonės nėra veiksmingos.“
Psichologės teigimu, veiksmingiausias gydymas yra tuomet, kai pats pacientas aiškiai suvokia, kad nebenori rūkyti ir yra motyvuotas imtis priemonių.
Į klausimą, ar brangus yra gydymas nuo priklausomybės nikotinui, pašnekovė sakė: „Brangus. Galima gydyti vaistais, bet esama ir naujovių, tokių kaip gydymas lazeriu, tad šis gydymas kainuoja apie 500 litų, o jo trukmė dažniausiai yra trys mėnesiai – tiek laiko reikia, kad susireguliuotų receptoriai ir kita organizmo veikla,“ – kalbėjo N. Bagdonaitė.
Keletas faktų apie rūkymą:
Rūkymas – tai didžiausia žmonijos sukelta epidemija
Dėl pasyvaus ir aktyvaus rūkymo kasdien pasaulyje vidutiniškai miršta apie 10 tūkst. žmonių.
Rūkantieji dėl šio žalingo įpročio savo gyvenimą sutrumpina 5-8 metais.
Itin kenksmingas sveikatai pasyvusis rūkymas, kuomet tabako dūmais kvėpuoja nerūkantieji: tyrimų duomenimis, 2004 metais pasyviai rūkyti buvo priversti 40 proc. vaikų, 35 proc. nerūkančių vyrų ir moterų, šiandien neabejojama, kad šie skaičiai – dar didesni.
