Šalies švietimo sistema nesugeba ugdyti žmonių, kurie pritaptų žaibiškai kintančiame pasaulyje, kur reikės ne vien armijos teisininkų ir vadybininkų.
Bioinformatikos, neurobiologijos, genetikos, biologijos, informacinių technologijų, robotų rinkos ir organinio maisto specialistai – tokias ateities profesijas vardija mokslininkai. Deja, Lietuvoje išsvajotasis aukštojo mokslo diplomas dažniau nešamas ne į inovacijų centrus, o į darbo biržą arba yra tinkamas tik apelsinams Ispanijoje skinti.
Humanitarai išliks
Lietuva Europoje garsėja kaip itin daug diplomuotų bedarbių turinti šalis.
„Istoriškai lietuviai yra susiformavę požiūrį į inteligentą kaip į žmogų, kuriam nelabai sekasi. Dėl tokių aplinkybių kaip carinė priespauda ir kitų istorinių momentų mūsų pasąmonėje inteligento vaizdinys tapatinamas su finansinės sėkmės nepatiriančio žmogaus vaizdiniu.
„Vargšelio vaizdinį propaguoja ir kai kurios aukštosios mokyklos, žadėdamos išmokyti studentus svajoti. Vienas universitetas savo reklamoje skelbia, kad „filosofija – daugiau nei specialybė“, „Svajonė – daugiau nei specialybė“. Apie valstybės tarnybą svajojama, kaip tai daro jauna mergaitė įsimylėjusi popžvaigžę Justiną Bieberį“, – ironizavo V. Vobolevičius.
Projekto „Kūrybinės partnerystės“ vadovė Milda Laužikaitė nesutinka su teiginiu, kad ateities kartoms nebereikės humanitarų ir socialinių mokslų atstovų. Ji įsitikinusi, kad negalima žmogų prikimšti žinių ir paruošti labai specialioms funkcijoms.
„Vienintelis būdas yra ugdyti kūrybiškumą, mokėjimą dirbti sudėtingoje aplinkoje. Šalia akademinių žinių ir gero tam tikrų disciplinų išmanymo labai svarbūs yra bendri gebėjimai. Kalbant net apie klimato kaitos vadybininko pavyzdį labai svarbus dalykas yra kūrybiškumas. Čia svarbu ne tik specialios žinios, bet ir gebėjimas įsivaizduoti dalykus, kurių ligi šiol galbūt nebuvo. Svarbu kitaip matyti pasaulio visumą“, – kalbėjo ji.
Pasak M. Laužikaitės, visada reikalinga bus ne tik techninė ekspertizė, bet ir apibendrintas požiūris į žmogų, vertybes bei moralę.
Ji netiki, kad ateityje nebereikės gabių filosofų ar žmonių, sugebančių istoriškai vertinti vieną ar kitą reiškinį.
M. Laužikaitė juokais siūlė prisiminti Marko Twaino personažą Tomą Sojerį: „Net tvorą galima dažyti kūrybiškai ir naudingai, nors nekenti to darbo. O perteikti tokio kūrybiškumo pavyzdžius − irgi talentas, kuris visada reikalingas.“
Trūksta puikių vadybininkų
Kalbėdamas apie perpektyviausias studijas V. Vobolevičius sakė, kad reikia orientuotis į tas šakas, kurios nesunkiai galėtų teikti paslaugas ar gaminti produktus užsienio rinkai. Fizika, chemija, biologija – pačios perspektyviausios sritys. Taip pat paklausūs dar ilgą laiką bus informatikai, nes kompiuterinės technologijos nuolat tobulėja.
Pašnekovo teigimu, nors mėgstama sakyti, kad vadybininkų yra priruošta kelis kartus daugiau nei reikia mūsų šaliai, kvalifikuotų šių specialistų iš tiesų trūksta.
„Manoma, kad vadybininkas − tai žmogus, kuris prieina parduotuvėje pasiteirauti, ar klientas viskuo patenkintas. Tačiau vadybininkų, gebančių prognozuoti ateitį, nuspėti rinkos tendencijas ar politines strategijas, yra vienetai. Trūksta žmonių, galinčių kvalifikuotai atlikti vadybininko darbą kultūros ir mokslo srityse“, – aiškino jis.
Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas „Possible New Careers Emerging from Advances in Science and Technology (2010–2030)“ („Galimos naujos karjeros, kurias sąlygos mokslo ir technologijų pažanga (2010−2030) – red. past.) atskleidė, kad viena iš labai perspektyvių ir brangiai mokamų specialybių galėtų būti klimato kaitos padarinių vadybininkas.
Jo užduotis būtų kūrybiškai suvaldyti situaciją ir pritaikyti aplinką žmogaus gyvenimui, kai klimatas keičiasi konkrečioje vietoje.
Ateities profesijų nenuspėsime
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė laikosi nuomonės, kad sunku prognozuoti, kokios profesijos bus paklausios po kelerių metų.
Ji teigė, kad visa mokymo sistema ir metodai orientuojami į šių dienų žmogaus poreikius. „Šiandieninis žmogus turi matyti pokyčius ir net pats juos inicijuoti. Aukštajame moksle diegiami kūrybingumo skatinimo metodai, pavyzdžiui, mokoma analizuoti nestandartines situacijas ir priimti nestandartinius sprendimus. Kalbėti reikėtų ne apie ateities profesijų nuspėjimą, bet apie mokslo sistemos keitimą, kad ji taptų dinamiškesnė, įvairesnė“, – kalbėjo viceministrė.
Ji taip pat pripažino, kad iš darbdavių gauna pastabų, jog šiuo metu trūksta kvalifikuotų vadybininkų.
Specialistų trūkumas atsirado ir dėl jų emigracijos, nes Lietuvos darbdavių siūlomi atlyginimai nėra konkurencingi, palyginti su užsienio šalių.
Vokietijos spauda rašo, kad vokiečiams ima trūkti pedagogų, ir čia pat svarstoma, kad egzistuos virtualieji, draugiškieji mokytojo pakaitalai (avatar – red. pats.). Juos prižiūrės žmonės. Lietuvos etikos, antropologijos ir istorijos specialistams irgi teks paplušėti besikeičiančioje epochoje – užsidaryti kultūriškai steriliame rūtų darželyje su vištyte ir gaideliu gali nebepavykti.
TIK FAKTAI
Jungtynėje Karalystėje atlikto tyrimo duomenimis, daugiausia respondentų (apklausti 486 asmenys iš 58 šalių 6 žemynuose, įskaitant 104 britus) mano, kad penkios perspektyviausios ateities profesijos yra šios: senjorų gerovės vadybininkas/konsultantas, vertikalus fermeris (tokios fermos projektuojamos megapoliuose ant dangoraižių), nanomedikas, klimato kaitos valdymo specialistas, naujosios etikos mokslininkas.
Apklausos dalyviai taip pat įvardijo šias, kaip tikėtina, paklausias ateities profesijas:
karantino organizatorius (kai reikia valdyti netikėtai paplitusią epidemiją), asmens prekinio ženklo kūrėjas, genetiškai modikuotų augalų ir gyvulių fermeris, oro modifikavimo policininkas (kai raketomis numušami ciklonai ir panašiai).
