Profesinėse mokyklose – stojančiųjų apgultis

Įsibėgėja mokinių priėmimas į profesines mokyklas: prašymus padavė daugiau nei 8,3 tūkst. kandidatų, tai sudaro beveik pusę visų galimų priimti mokinių. Trečdalis iš pareiškusiųjų norą mokytis profesinėse yra įgiję vidurinį išsilavinimą. „Visuomenės požiūris į profesinį mokymą keičiasi, ateina vis daugiau norinčiųjų išmokti amato. Profesinis mokymas Lietuvoje yra pakankamai aukštos kokybės, orientuotas į darbo rinkai reikalingų specialistų ruošimą ir kartu išlaikantis balansą tarp praktinių įgūdžių ir platesnio išsilavinimo“, - sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Pasak D. Pavalkio, Lietuvoje sėkmingai taikomi įvairūs praktinio mokymo modeliai: „Turime modernizuotas profesines mokyklas, kuriose didžiąją dalį – apie 70 proc. - mokymosi laiko sudaro praktinis mokymas mokykloje ar įmonėje. Profesinio mokymo įstaigų valdymo struktūrose tiesiogiai dalyvauja verslo įmonės, darbdaviai teikia profesinėms mokykloms siūlymus ir informaciją dėl specialistų poreikio jų regione, prisideda ruošiant mokymo programas ir kartu jas įgyvendina, paskui įdarbina absolventus. Profesines mokyklas baigiančių mokinių kvalifikaciją vertina akredituotos kompetencijų vertinimo įstaigos, tokios kaip Pramonės, prekybos ir amatų rūmai. Darbdavių vaidmuo vertinant profesinių mokyklų absolventų įgyjamas kompetencijas tik didės“. Į praktiką orientuotas profesinis mokymas, pasak ministro, atspindi bendrą Europos Sąjungos šalių tendenciją artinti darbo ir mokymo sritis. Europos lygiu vis labiau akcentuojamas profesinio mokymo, organizuojamo realioje darbo vietoje, vaidmuo sprendžiant jaunimo nedarbo problemą. Pabrėžiama pameistrystės, kai besimokantieji daugiau laiko praleidžia įmonėse ir darbdaviai prisiima atsakomybę už mokymą, sėkmė. Liepos pradžioje atidarytas Europos pameistrysčių aljansas, jungiantis Europos šalių valdžios, verslo ir socialinių partnerių organizacijų atstovus. „Pameistrystė vertinama nevienareikšmiškai. Šalia jos privalumų įžvelgiama ir trūkumų, nuogąstaujama, kad tokia mokymo forma neužtikrina noro siekti aukštesnio išsilavinimo, o pagal pameistrystės programą besimokantieji gali tapti pigia ir tik mokymą organizuojančiai įmonei reikalinga darbo jėga, nes įmonė gali būti suinteresuota rengti darbuotojus tik pagal savo reikmes, siauros specializacijos, - sako D. Pavalkis. – Manau, kad Lietuvai nereikia aklai kopijuoti kitų šalių patirties, juo labiau mūsų profesinio mokymo sistema sėkmingai taiko ir stiprina tokias pameistrysčių formas, kaip gamybinė praktika įmonėje“. Ministras pabrėžia, kad Švietimo ir mokslo ministerijos prioritetas profesinio mokymo srityje – stiprinti praktinio mokymo kokybę, daugiau laiko praktikai darbo vietoje, investuoti į profesijos mokytojų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimą, atnaujinti profesinio mokymo programas ir siūlyti didesnę mokymosi formų įvairovę. Šiuo metu panaudojant ES paramą Lietuvoje kuriami modernia įranga aprūpinti sektoriniai praktinio profesinio mokymo centrai, kuriuose gali praktikuotis ne tik profesinių mokyklų auklėtiniai, bet ir aukštųjų mokyklų studentai, įmonių darbuotojai. Į profesines mokyklas priimami mokiniai nuo 14 metų. Teikiamas pagrindinis, vidurinis išsilavinimas ir kartu profesinė kvalifikacija. Daugiau kaip 70 šalies profesinio mokymo įstaigų siūlo apie 300 įvairių profesinio mokymo programų: architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos, kompiuterijos, meno, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ir t.t.