Apie tai, kad į mokslą reikia investuoti ne tik laiko ir jėgų, bet ir nemažai pinigų, žino kiekvienas buvęs ar esamas studentas, bet iš tiesų finansinės investicijos prasideda ne pravėrus universiteto ar kolegijos duris, bet ir mokyklos. 600-800 litų mėnesiui ir maždaug 6000-9000 litų metams – tiek kainuoja mokslas privačiose šalies bendrojo lavinimo mokyklose, kurių vien Vilniaus rajone šiuo metu veikia 13.
Minėta suma už mokslą yra labai panaši į tą, kurią metams moka šalies aukštųjų mokyklų studentai, nepamiršdami piktai pakeiksnoti aukštojo mokslo reformos, kilstelėjusios studijų kainas net keletą kartų.Tiesa, mokantys už savo vaikų mokslą privačiose mokyklose jokių reformų nekeikia, veikiau, atvirkščiai, nes privačių mokyklų steigėjai teigia, kad šių įstaigų populiarumas šalyje auga.
Privačios mokyklos vietoje korepetitorių
Všį Vilniaus privačios gimnazijos vadovė Tatajana Liubartienė, paklausta, ar išties pastaruoju metu itin auga susidomėjimas privačiomis mokyklomis, sakė: „Privačios mokyklos tikrai populiarėja, nes tėvai ėmė labai skaičiuoti savo laiką, o mes moksleivių laiką išnaudojame labai tikslingai – mokiniams reikia ne tik pateikti labai daug informacijos, bet ir žinoti, kaip tai padaryti.“
Pašnekovės teigimu, per pastaruosius keletą metų moksleivių skaičius augo ne tiek kiekybiškai, kiek kokybiškai: „Ta šeima, kuri planuoja savo vaikui sėkmingą ateitį, žino, korepetitorių, kurie ateina ir išeina, samdymas neduoda tokių gerų rezultatų, kaip nuoseklus mokymasis. Tėvai renka savo vaikams mokyklas, kurios yra įdiegusios pažengusias mokymo sistemas, bet kartu siekia grįžtamojo ryšio palaikymo su mokymo įstaiga.“
T. Liubartienės teigimu, dažniausiai privačių mokyklų duris praveria itin praktiškai vaikų mokymo kaštus skaičiuojantys tėvai, bet paprastai be mokslo kokybės mokyklai keliami ir kiti reikalavimai: „Tėvai siekia, kad vaikai mokytųsi aplinkoje, kurioje geras mikroklimatas, nėra psichologinės įtampos, o kartu mokymosi proceso kokybei būtų skiriama labai daug dėmesio. Vienoje klasėje gali būti iki keturių mokymosi lygių ir tam, kad vaikas pasiektų rezultatų, su juo reikia atitinkamai dirbti, juk visi vaikai talentingi, bet reikia surasti kiekvienam priimtiniausią būdą įsisavinti žinias.“
„Šio metu didelis dėmesys skiriamas neformaliajam ugdymui, o mūsų mokykloje viskas yra vietoje ir nereikia tėvams ieškoti, kur papildomai lavinti vaikų meninius sugebėjimus ar mokyti kalbų“, – kalbėjo privačios mokyklos vadovė.
Mokosi ir specialiųjų poreikių turintys vaikai
Į klausimą, ar pati mokykla taiko kokius nors specialius atrankos kriterijus vaikams, pašnekovė sakė: „Privačios mokyklos yra demokratiškesnės už valstybines. Mūsų mokykloje atliekami vaikų gebėjimų testai bei mokinių psichologinė gebėjimų analizė, kad būtų galima suprasti, kaip su vaiku dirbti ir lengviau prie jo prieiti. Tik tuo atveju, kai vaikui mokytis bus įdomu ir pateikiamą informaciją jis supras, galima kalbėti apie pasiekimus.“
Apie tai, ar mokykloje mokosi vaikų, kurie turi specialiųjų poreikių, T. Liubartienė sakė: „Džiaugiamės, kad mūsų mokykloje yra buvę atvejų, kai valstybinėje mokykloje vaikui rekomenduojama mokytis pagal adaptuotą programą, o baigdami mūsų mokyklą šie mokiniai sugebėdavo išlaikyti net valstybinius egzaminus. Psichologai visai rimtai sako, kad, jei vaikas turi labai didelį talentą – tai taip pat diagnozė, tad su tokiu vaiku taip pat reikia labai atsargiai dirbti.“
Vienam moksleiviui – 10 valandų per dieną
Mokslo metai Vilniaus privačioje gimnazijoje kainuoja 8800 litų. Komentuodama tokią mokslo kainą, pašnekovė sakė: „Mes dirbame su kiekvienu vaiku 10 valandų per dieną. Vaikai, kurie mūsų mokykloje mokosi 8 ir daugiau metų, gimnazijos pakopai gauna 25 proc. nuolaidą. Nuolaidos mokslo kainai taikomos ir vaikams, kurie mokosi puikiai.“
Pašnekovė taip pat akcentavo, kad tokia kaina už mokslą nėra didelė, įvertinus suteikiamos paslaugos kokybę: „Mokykloje sukuriama puiki aplinka – vaikai gali rinktis anglų,vokiečių, prancūzų, ispanų, italų kalbų sustiprintas programas, siūlome krepšinio, tinklinio, choreografijos ir baleto užsiėmimus. Mokykloje dirba psichologai ir medikai, tad vaikų priežiūra yra labai gera.“
T. Liubartienės teigimu, tėvai supažindinami su mokykloje dėstomų dalykų programa bei vidaus taisyklėmis ir pasirašoma sutartis tarp tėvų ir mokyklos.
Į klausimą, ar savo atžalas į privačias mokyklas gali leisti tik pasiturintys tėvai, pašnekovė atsakė: „Anksčiau taip buvo galvojama, bet dabar pasitaiko atvejų, kai ateina ir labai jaunos šeimos: sužinojusios mokslo kainą nenustemba, bet prisipažįsta, kad vaikų mokslą remia ne tik tėvai, bet ir seneliai ar kiti giminaičiai.“
Dažnai kalbama, kad privačios mokyklos, norėdamos išlaikyti savo moksleivius ir įtikti jų tėvams, yra linkusios vaikų pasiekimus dirbtinai padidinti ir vertinti žinias kur kas geriau nei jos būtų įvertintos valstybinėje mokykloje. „Apie tokią nuomonę girdėti teko, bet tokie gandai nepagrįsti. Vaikai, kurie palieka mūsų mokyklą dėl kokių nors priežasčių, bendrojo lavinimo mokykloje visuomet turi 2-3 geresnį įvertinimą nei turėjo mūsų mokykloje. Dirbame griežtai ir atsakingai, turime stiprų mokytojų kolektyvą.“
Šiemet šioje mokykloje naujus mokslo metus pradės apie 300 moksleivių, kai kurie jų mokytis pradeda labai anksti: „Dirbame su vaikais nuo trejų metų amžiaus, turime 4-5 metų vaikų grupes ir paruošiamąją grupę šešiamečiams“, – pasakojo mokyklos vadovė.
Norai ir galimybės ne visuomet sutampa
Všį privati „Saulės“ gimnazija vadovė Irena Baranauskienė, paklausta, ar auga susidomėjimas privačiomis ugdymo įstaigomis, sakė: „Susidomėjimas didėja, bet visus tėvų planus koreguoja pragyvenimo lygis. Labai daug tėvų apsilanko prieš naujus mokslo metus, o rinktis gali tie, kuriems šiuo metu tai leidžia finansinės galimybės.“
Pašnekovės teigimu, didžiausi skirtumai tarp privačios ir valstybinės mokyklos yra darbinė ir kultūrinė atmosfera. „Privačioje mokykloje ugdymo planas yra platesnis, kokybiškesnis nei valstybinėje mokykloje. Taip pats skiriasi ir žinių, įgūdžių, gebėjimų, išsilavinimo kokybė. Svarbus aspektas yra tai, kad mes nesirenkame mokinių – priimami visi, kurie ateina, išskyrus tuos, kurie mokosi neigiamais pažymiais arba turi elgesio problemų. Valstybinės gimnazijos daro moksleivių atranką, tad rodyti gerus ugdymo rezultatus nėra tas pats, kai mokiniai atrenkami ir kai mokomi įvairių gabumų vaikai.“
Pradinuko išlaikymas brangesnis nei gimnazisto
I. Baranauskienės teigimu, dažnai į privačią mokyklą tėvai vaikus atveda ne tik dėl to, kad jų mokymosi kokybė pagerėtų, bet taip siekia išspręsti bendravimo ar kitas problemas: „Dažnai moksleiviams tenka keisti mokymosi įstaigą dėl įvairių nesutarimų su draugais ar mokytojais, pasitaiko atvejų, kai privačią mokyklą rintis paskatina didelės žinių spragos, kurias reikia užpildyti.“
Į klausimą, kiek kainuoja mokslo metai privačioje „Saulės“ gimnazijoje, pašnekovė atsakė: „Mūsų gimnazijoje už mokslą mokama devynis arba dešimt mėnesių. Jaunesniųjų klasių moksleiviams mėnuo kainuoja 590 litų, jei lankoma popietinė grupė, tuomet prie šios sumos dar prisideda 220 litų. Jeigu moksleivis lanko kokį nors būrelį, tai už valandą šio užsiėmimo mokami 7 litai, dažniausiai per mėnesį būna keturi užsiėmimai. Vyresniųjų klasių moksleiviai mokosi daugiau valandų, jiems mokslas kainuoja 670 mėnesiui, o gimnazistų tėvai už mėnesį moka 700 litų. Iš tiesų, tai pradinuko išlaikymas privačioje mokykloje yra šiek tiek brangesnis nei gimnazisto, nes vaikas visą dieną praleidžia mokykloje. Kita vertus, tėvai sutaupo laiko, kuro ir energijos, nes nereikia vaiko po pamokų vežti į papildomus užsiėmimus – viskas mokykloje.“
Tėvai turi įvairių užgaidų
Į klausimą, ar pasitaiko atvejų, kaip moksleivių tėvų mokyklai keliami reikalavimai buvo nelogiški ar sunkiai įvykdomi, pašnekovė atsakė: „Nepagrįstų reikalavimų pasitaiko, bet apie mokyklos vidaus tvarką ir kitus svarbius dalykus tėvus informuojame dar priimant vaiką į mokyklą.“
Pašnekovė prisiminė atvejį, kai tėvai pareikalavo klasėje pastatyti vaizdo kamerą, kad patys galėtų stebėti visų mokinių elgesį pamokos metu. „Tėvų manymu, taip galima surinkti įrodymus apie kokį nors nederamą elgesį ir vėliau imtis priemonių. Mūsų atsakymas buvo neigiamas, negali mokykloje būtų kokių nors išskirtinių vaikų.“
