Ketvirtadienio rytą Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) pristatytas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. 2013-aisiais, pirmą kartą per 22 nepriklausomybės metus, visi Lietuvos abiturientai (tiek baigiantys mokyklas lietuvių mokomąja kalba, tiek tautinių mažumų kalbomis) laikys vienodą lietuvių kalbos ir brandos egzaminą. Pasak ŠMM ministro Gintaro Steponavičiaus, tai yra nuoseklaus darbo, siekiant užtikrinti, kad visi jaunuoliai mokėtų savo tėvynės kalbą ir galėtų toliau tęsti mokslus, rezultatas.
Nuo praėjusių metų visose bendrojo lavinimo mokyklose jau dėstoma ta pati lietuvių kalbos ir literatūros programa.
Taigi, vienodo turinio egzaminą 2013-aisiais laikys visi Lietuvos abiturientai, bet tautinių mažumų abiturientai dar turės iki 8 metų pereinamąjį laikotarpį, kurio metu išlaikymas egzamino skirsis raiškos ir raštingumo aspektais (vertinimo normos skelbiamos kasmet iki lapkričio 15-osios, prieš tai atlikus mokinių darbų reprezentatyvų tyrimą).
Darbus vertins dvi komisijos: iš mokyklų, kuriose dėstoma lietuvių ir tautinių mažumų kalbomis. Kaip sakė Nacionalinio egzaminų centro direktorius Saulius Zybartas, kasmet Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitete dirbs ir tautinių mažumų atstovai. Nacionalinis egzaminų centras tirs moksleivių pasirengimo lygį laikyti egzaminą ir siūlys sprendimus, kokio lygio palengvinimus taikyti vertinant atliktas užduotis.
Tuo metu šių metų balandį vienuoliktokai laikė bandomąjį suvienodintą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Šiandien skelbiamos išvados rodo, kad pritaikius vienodus reikalavimus turinio vertinimui, dalies mokinių, besimokančių tautinės mažumos kalba, įvertinimai turinio aspektu buvo aukštesni nei mokinių iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba, tačiau prastesni rašybos, gramatikos, kalbinės raiškos rezultatai.
Tąkart mokiniai rinkosi rašinio temas, autorius ir kūrinius nepriklausomai nuo mokymosi kalbos. Pasak ŠMM ministro, visi moksleiviai kūrinius rinkosi vienodai – lietuvių ir lenkų mokyklų mokiniai iš pasiūlytų autorių esą noriai rinkosi temas apie Adomą Mickevičių ar Maironį. Literatūrinio rašinio temas rinkosi mokiniai, kurių pusmečio įvertinimas buvo aukštesnis nei tų, kurie rinkosi samprotavimo rašinį.
„Pagrindinė išvada – išsakyti nuogąstavimai, kad mokiniams bus per sunku, nepasitvirtino. Netgi galima teigti priešingai – mokiniai iš mokyklų lenkų ir rusų kalba ne tik parašo reikalaujamus 500 žodžių rašinius, bet dalies jų įvertinimai buvo aukštesni nei lietuvių mokomąja kalba“, – pabrėžė G. Steponavičius.
V. Radžiūnas
