Žinia apie paauglės nėštumą neabejotinai šokiruoja ne tik jos šeimą, artimuosius, bet ir bendraamžius, mokytojus. Dažnai kalbama, kad šių dienų visuomenė yra tolerantiškesnė ir atlaidesnė, veronikų istorijų nebūna iš viso, bet ar mokyklos suole sėdinti nėščia penkiolikmetė nebado akių mokytojams ir nesulaukia bendraamžių patyčių?
Kokį sprendimą priima į tokią padėtį patekusios merginos: toliau su bendraklasiais lyg niekur nieko lanko pamokas ar ieško kitų būdų mokytis?
Moksleivės pastoja, bet mamomis netampa
Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Dalia Grigienė, paklausta, ar mokykloje pasitaiko atvejų, kai mokinės tampa mamomis, sakė: „Mūsų mokykloje yra buvęs atvejis, kai mergaitė perėjo mokytis į suaugusiųjų mokyklą, bet po kurio laiko nusprendė sugrįžti ir vėliau sužinojome, kad mergina laukėsi. Nėštumą mokinė slėpė ilgai. Neoficialiai žinome, kad mokyklose pasitaiko atvejų, kad merginos pastoja, bet mamomis netampa. Kiek teko bendrauti su farmacininkais, jie sako, kad tarp paauglių populiarūs įvairūs preparatai, susiję su cheminiu nėštumo nutraukimu.“
Į klausimą, kaip bendraamžių vertinama nėščia paauglė mokykloje, pašnekovė sakė: „Jaunimas labai tolerantiškas ir jokio smerkimo ar badymo pirštais nėra. Daugelis merginų pripažįsta, kad paauglystė vaikų auginimui nėra tinkamas laikas, bet visko juk nutinka. Nors mokiniai akivaizdžiai nesmerkia, išsakoma nuomonė apie bendraamžių nėštumą nėra pozityvi.“
Sunku kalbėti apie toleranciją
Apie tai, kaip mokytojai vertina tokius pokyčius, kaip nėštumas, D. Grigienė sakė: „Mokytojai tokių moksleivių pirštais taip pat nebado, bet natūralu, kad bendram fonui mokymosi motyvacijos tai nesuteikia. Būkime teisingi, bet yra skirtumas tarp nėščios dvyliktokės ir aštuntokės. Paskutiniosios klasės moksleivė jau yra beveik suaugusi, bet jei taip nutinka aštuntos klasės mokinei, sunku kalbėti apie toleranciją.“
Pašnekovės teigimu, mokykloje ruošiamasi paskaitų ciklui lytinio švietimo klausimais, šiomis temomis su mokiniais kalbasi ir klasių auklėtojai. „Jaunimo lytinis švietimas – didelis darbas, o kartu didelė spraga, nes informacijos yra daug, bet ne visos jaunimo turimos žinios yra teisingos.
Nėštumas paauglius glumina
Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos vadovė Regina Mikalauskienė, paklausta, kaip mokyklos bendruomenė reaguoja į besilaukiančias paaugles, sakė: „Mokyklai vadovauju jau trejus metus, bet tokių atvejų nėra buvę. Bet kuriuo atveju moksleivei būtina sudaryti palankiausias mokymosi sąlygas – pasiūlyti savarankišką mokymąsi, mokymą namuose pagal gydytojų rekomendacijas ar pan.“
Apie tai, ar dažnai patyčiomis užsiimantys paaugliai tampa tolerantiškesni bendraamžių gyvenimo permainoms, pašnekovė atsakė: „Manau, kad nėštumas yra labai didelė gyvenimo permaina, tai jaunus žmones savotiškai glumina, verčia juos suklusti ir jautriau, atsargiau reaguoti į situaciją.“
Mokytojai tolerancija netrykšta
Į klausimą, koks šių dienų pedagogų požiūris į besilaukiančias paaugles, pašnekovė atsakė: „Daug kas priklauso ir nuo pačių mokytojų amžiaus. Kai sakoma, kad „mano laikais to nebuvo“, tai ženklas, kad reikia eiti į pensiją... Mokytojai, kurie turi savo paauglių vaikų, į šią problemą žvelgia kiek kitaip. Žinoma, yra ir vyresnio amžiaus tolerantiškų mokytojų.“
Mokyklos vadovė teigė pritarianti idėjai, kad šalies mokyklose reikia lytinio švietimo pamokų. „Šias pamokas reiktų integruoti į kitus dėstomuosius dalykus, gal biologiją ar psichologiją. Yra mokytojų, kurie nebijo apie tai kalbėtis su vaikais, bet tam reikalingas išprusimas, negalima vaikams pasakoti iš bendro išsilavinimo, informacija turi būti pateikiama ne tik moksliškai objektyvi, bet ir suprantama.“
Pirma padaro, paskui pagalvoja
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė, paklausta apie nepilnamečių nėščiųjų statistiką Lietuvoje, sakė: „Skaičiai kasmet panašūs – didelio augimo nėra. Kasmet užregistruojama apie 2500 nėščių paauglių amžiaus grupėje nuo 15 iki 19 metų, kurios gimdo ir apie1000 nėščių paauglių, kurios nutraukia nėštumą. Paauglių nėštumų statistika beveik nekinta, nes nevykdomas lytinis švietimas. Pasaulyje paaugliams skiriamas nevienodas dėmesys: Vakarų šalyse kuriamos jaunimo reprodukcinės sveikatos strategijos, įgyvendinamos jaunimui palankios programos, lytinis švietimas mokyklose ir todėl ten paauglių nėštumų nedaug. Besivystančiose šalyse, Afrikos bei Azijos valstybėse, trūksta lytinio švietimo ir paslaugų paaugliams, neįgyvendinamos strategijos, todėl paauglių nėštumų esti labai daug. Paauglės neturėtų gimdyti, turėtų būti svarbūs kiti gyvenimo tikslai – mokymasis, išsilavinimo įgijimas, o tik vėliau reiktų galvoti apie šeimą ir nėštumą.“
Pašnekovės teigimu, užsienio šalyse institucijos, kurios rūpinasi paauglių sveikata, kas keletą metų atlieka įvairius tyrimus, bet Lietuvoje to nėra, todėl, dėl tyrimų stokos, sunku spręsti apie esamą situaciją, kurti įvairias visuomenės informavimo strategijas ir pan.
Paauglių nėštumai sveikatos specialistams kelia nerimą ne tik dėl to, kad jauni žmonės dažnai būna nepasiruošę imtis atsakomybės už pradėtą naują gyvybę, bet ir todėl, kad tai gali turėti rimtų pasekmių jaunų merginų sveikatai. „Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad gimdant per anksti – iki 18 metų ir per vėlai – sulaukus 35-40 metų, būna didžiausia tikimybė, kad nėštumas ir gimdymas bus komplikuoti. Tyrimais įrodyta, kad šių amžiaus grupių moterų mirtingumas nėštumo ir gimdymo metu taip pat yra žymiai didesni,“– kalbėjo specialistė.
Nėštumą slepia nuo tėvų
E. Kuliešytės teigimu, dažnai situaciją komplikuoja įtempti santykiai su tėvais, mitai apie kontracepciją, abortą: „Dauguma paauglių pradėdamos lytinius santykius nevartoja kontracepcijos, nesitiki, kad gali pastoti, o pastojusios ilgai slepia nėštumą, kartais iki tokio dydžio, kai jau nėštumo nutraukimas neleidžiamas. Paauglės nesikreipia nėštumo nutraukimo, nes reikia tėvų sutikimo, neturi pinigų nėštumo nutraukimui, bijo, kad apie nėštumo nutraukimą gali kas nors sužinoti. Visuomenėje šiuo metu pastebima tokia tendencija, kad moterys raginamos gimdyti ir taip stengiamasi mažinti nėštumų nutraukimų skaičių. Tačiau tai pažeidžia moters teisę pačiai spręsti, todėl būtina aiškinti, kaip apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo, kad nereiktų aborto.
Visais atvejais paauglių nėštumas tampa socialine problema, gimusiu kūdikiu dažniausiai paaugliai pasirūpinti negali , reikalinga tėvų ar valstybės parama. Kiek teko girdėti, nėščių merginų iš mokyklos nemeta, atvirkščiai – joms dažnai sudaromos palankios sąlygos mokytis. Tačiau paauglių nėštumo tolerancija rodo, kad trūksta supratimo apie pavojų, kai vaikai gimdo vaikus“.
Visuomenė skatina gimdyti
Pašnekovės teigimu, visuomenėje akcentuojamas aborto negatyvumas, bet nepateikiama jokia alternatyva be gimdymo.
„Bažnyčia pasisako prie kontraceptikų vartojimą ir tai tarsi parodo jaunam žmogui, kad nieko nereikia daryti ir visus išgelbės meilė. Religinių organizacijų įtaka švietimo institucijoms suformuoja tokį požiūrį, kad kontracepcija neapsaugo, o pasekmės būna tokios, kokios būna. Atrodytų labai gražu turėti vaikelį, bet net stabilias pajamas gaunanti šeima gali pasakyti, kad turėti ir rūpintis nėra tas pats, kaip tik apie tai galvoti. Tam reikia ne tik moralinių, bet ir finansinių investicijų, o be pagalbos paauglė to padaryti negali“, – kalbėjo specialistė.
Pasak jos, daug kas priklauso nuo to, kaip jaunas žmogus apskritai pradėjo lytinį gyvenimą: „Jaunas žmogus turi suvokti lytinio gyvenimo atsakomybę ir, kad tai nėra pramoga, kai atsiranda nauja gyvybė, kad galima užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis. Be to, jei mergina lytinį gyvenimą pradeda ne savo noru, tai taip pat nėra gerai, nes parodo, kad ji nemoka pasakyti tvirto „ne“.
Pašnekovės teigimu. lytinis švietimas sudaro sąlygas jaunoms merginoms lengviau priimti svarbius savo gyvenimo sprendimus: „Tai padeda atsakyti į klausimą, kada tinkamiausia pradėti lytinį gyvenimą, pasitikrinti, ar verta tai daryti dabar. Žinios apie lytinį gyvenimą leidžia kiekviename etape stabtelti ir pagalvoti, kiek jaunam žmogui aktualu ir, ar šiuo gyvenimo metu būtent to reikia, ką tai duos.“
Nėštumas pasmerkia skurdui?
Merginos, kurios dar mokyklos suole tampa mamomis, iš valstybės gauna nedideles išmokas, o per būsimus pora metų dažniausia praranda galimybes tęsti mokslus ar kartu su savo bendraamžiais įgyti išsilavinimą. Moksleivėms priklausanti vienkartinė išmoką, likus septyniasdešimčiai dienų iki vaiko gimimo, – 260 litų bei vienkartinė kūdikio gimimo išmoka – 1430 litų. Dažnai iki motinos pilnametystės vaiką dažniausiai vaiką globoti imasi kiti asmenys ir už tai tai jie gauna 520 litų mėnesinę išmoką.
Į klausimą, ar ankstyvas nėštumas gali padidinti paauglės riziką atsidurti skurde, specialistė sakė: „Tai gali būti susiję dalykai. Tam tikra prasme, merginos patenka į uždarą ratą: jei mergina gauna teisingos informacijos, šiomis temomis bendrauja su tėvais, ji įsigyja kontraceptikų, nors šie nėra pigūs, ir į tokią bėdą nepatenka; ir atvirkščiai – merginos ar vaikinai iš vargingesnių šeimų dažnai negauna informacijos, su tėvais taip pat šiomis temomis nebendrauja, tad jie tam tikra prasme ateina iš skurdo ir patenka į skurdą.“
Kalbėdama apie užsienio šalių praktiką lytinio švietimo klausimais, pašnekovė akcentavo, kad informacijos stoka ugdymo įstaigose yra tik vienas iš aspektų, taip pat svarbu – sveikatos paslaugų jaunimui sudarymas.
„Jauni žmonės neturėtų bijoti jiems aktualiais klausimais konsultuotis su medikais, bet Lietuvoje kol kas tai atrodo sunkiai įgyvendinama. Daugelyje užsienio šalių jaunimas turi kur kas palankesnes pirminės sveikatos priežiūros sąlygas – daugelyje šalių jauni žmonės gauna ir nemokamus kontraceptikus.
Pašnekovės teigimu, būtina atkreipti dėmesį į dar vieną svarbų aspektą – esama Europoje šalių, kur nėštumo nutraukimo paslauga teikiama nemokamai, akcentuojant tai, kad kas yra labai vertinga – gyvybė, nesimėtytų bet kur, o būtų suteikiama galimybė apsisaugoti ir apsispręsti.
Statistikos departamento duomenimis, 2009-aisiais Lietuvoje gimdė 2049 nepilnametės, 8 jų - jaunesnės nei 15 metų.
